1. Nėra nieko, išskyrus Jį Išgirsta 1944 m. vasario 6 d.[1] Pasakyta: „Nėra nieko, išskyrus Jį.“ Tai reiškia, kad nėra jokios kitos jėgos pasaulyje, kuri turėtų galimybę ką nors padaryti prieš Kūrėjo valią. O to, kad žmogus mato, jog yra pasaulyje dalykų, neigiančių Aukštesniąsias jėgas [pažodžiui „aukščiausiąją palydą“], priežastis ta, …
2. Dėl Šchinos tremtyje
2. Dėl Šchinos tremtyje Išgirsta 1942 m.[1] „Zohar“ knygoje pasakyta: „Jis – Šochen, o ji – Šchina.“ Reikia paaiškinti šiuos žodžius. Yra žinoma, kad apie Aukštesniąją šviesą kalbama, jog [joje] nėra jokių pokyčių, kaip pasakyta: „Aš, Kūrėjas [Avaja], nesikeičiau“[2]. O visi vardai ir pavadinimai (egzistuoja) tik kelim atžvilgiu, tai yra noro …
3. Apie dvasinį pažinimą
Jehuda Leib Alevi Ašlag (Baal Sulamas) 3. Apie dvasinį pažinimą Išgirsta Išskiriame daug pasaulių pakopų ir daug savybių. Verta žinoti, kad viskas, kas kalbama apie pakopas ir savybes, – visa tai sakoma apie sielų pažinimą, susijusį su tuo, ką jos gauna iš pasaulių. Tai paklūsta taisyklei „To, ko negalime pažinti, …
4. Kokia darbe priežastis sunkumo, kurį žmogus patiria anuliuodamasis prieš Kūrėją?
4. Kokia darbe priežastis sunkumo, kurį žmogus patiria anuliuodamasis prieš Kūrėją? Išgirsta 1944 m. vasario 6 d.[1] Verta žinoti, kad priežastis sunkumo, kuris jaučiamas, kai žmogus nori dirbti anuliuodamas save prieš Kūrėją ir negalvodamas apie savo naudą, kai žmogus pasiekia tokią būseną, kai visas pasaulis lyg ir liko ten, kur …
5. Lišma – tai pabudimas, duotas iš viršaus. O kam reikalingas pabudimas iš apačios?
5. Lišma – tai pabudimas, duotas iš viršaus. O kam reikalingas pabudimas iš apačios? Išgirsta 1945 m.[1] Kaip tapti vertam lišma savybės, žmogus nepajėgus suprasti. Juk žmogaus protas nesugeba suvokti, kaip tai įmanoma. Tai pasekmė to, kad žmogui duoda suprasti: jei jis studijuos …
6. Kas yra „atramos Toroje“ dvasiniame darbe?
6. Kas yra „atramos Toroje“ dvasiniame darbe? Išgirsta 1944 m.[1] Kai žmogus studijuoja Torą ir nori pasiekti, kad visi jo veiksmai būtų dėl davimo, jis privalo stengtis, kad visada turėtų „atramas Toroje“. „Atramos“ – tai maitinančios [jėgos], tai yra meilė ir jaudulys, ir …
7. Ką darbe reiškia, kad įprotis tampa antrąja prigimtimi?
7. Ką darbe reiškia, kad įprotis tampa antrąja prigimtimi? Išgirsta 1943 m.[1] Dėl įpročio, kai žmogus save prie ko nors pripratina, tas objektas ar reiškinys tampa jo antrąja prigimtimi. Todėl nėra tokio reiškinio, kurio realumo žmogus negalėtų pajusti. Tai yra nors žmogus neturi jokio pojūčio tame reiškinyje, priprasdamas prie jo …
8. Kuo skiriasi šventumo šešėlis nuo Sitra Achros šešėlio?
8. Kuo skiriasi šventumo šešėlis nuo Sitra Achros šešėlio? Išgirsta 1944 m. liepos mėn.[1] Šventasis Raštas sako: „Kol diena išauš ir šešėliai neišnyks.“[2] Reikia suprasti, kas yra „šešėliai“ darbe ir kas yra du šešėliai. Reikalas tas, kad kai žmogus nejaučia Kūrėjo valdymo egzistavimo – kad Jis valdo pasaulį kaip geras …
9. Kas darbe yra „trys dalykai, kurie praplečia žmogaus žinias“?
9. Kas darbe yra „trys dalykai, kurie praplečia žmogaus žinias“? Išgirsta 1942 m. rugpjūčio mėn.[1] „Zohar“ knyga aiškina mūsų išminčių žodžius: „Trys dalykai praplečia žmogaus žinias: graži žmona, gražus būstas ir gražūs indai, kelim.“[2] Ir [„Zohar“] sako: „graži žmona“ – tai šventoji Šchina, „gražus būstas“ – tai jo širdis, o …
10. Ką darbe reiškia „bėk, mylimasis mano“?
10. Ką darbe reiškia „bėk, mylimasis mano“? Išgirsta 1944 m. liepos mėn.[1] Verta žinoti, kad kai žmogus pradeda eiti keliu, kuriuo nori pasiekti tai, jog viską darytų dėl dangaus, jis pasiekia pakilimų ir nuopuolių būsenas. Būna, kad jis prieina prie tokio didelio kritimo, kad jam kyla minčių pabėgti nuo Toros …
11. Ką darbe reiškia „džiaukis bijodamas“
11. Ką darbe reiškia „džiaukis bijodamas“ Išgirsta 1948 m.[1] Džiaugsmas vadinamas meilės savybe, tai yra buvimo savybė. Tai panašu į tai, kai kažkas stato sau namą ir nedaro namo sienose jokių ertmių. Išeina, kad jis neturi jokios galimybės patekti į namą, nes namo sienose nėra tuščių vietų, pro kurias būtų …
12. Svarbiausia žmogaus darbe
12. Svarbiausia žmogaus darbe Išgirsta 1948 m. spalio 5 d.[1] Svarbiausia žmogaus darbe turi būti tai, kad pajustų skonį, suteikdamas malonumą savo Kūrėjui. Juk viskas, ką žmogus daro savo naudai, atitolina jį nuo Kūrėjo dėl formos skirtumo. Tuo pat metu, jei jis atlieka kokius nors veiksmus dėl Kūrėjo, tebūnie net …
13. Apie granatą
13. Apie granatą Išgirsta 1948 m. spalio 5 d.[1] Granatas, pasakė jis [tai yra Baal Sulamas], rodo tai, ką pasakė mūsų išminčiai: „Netgi tuštieji [žmonės] tavyje [tai yra Izraelyje] pilni priesakų, kaip granatas.“[2] Jis pasakė, kad „granatas“, rimon, kilęs iš „didybės“, romemut, tai reiškia „virš žinojimo“. Tai reiškia, kad „tuštieji …
14. Kas yra Kūrėjo didybė?
14. Kas yra Kūrėjo didybė? Išgirsta 1948 m.[1] Kūrėjo didybė reiškia, kad jis turi prašyti Kūrėjo duoti jam jėgų eiti virš žinojimo. Kitaip tariant, Kūrėjo didybė turi dvi reikšmes: Kad jis neturi atsakyti remdamasis žinojimu, tai yra protu, kaip žmogus gali atsakyti į savo klausimus. O jis nori, kad Kūrėjas …
15. Kas darbe yra „kiti dievai“?
15. Kas darbe yra „kiti dievai“? Išgirsta 1945 m. rugpjūčio 3 d.[1] Pasakyta: „Nekurkite kitų dievų prieš Mano veidą.“[2] „Zohar“ knyga paaiškina, kad turi būti „akmenų, kad būtų galima jais sverti.“[3] [Baal Sulamas] paklausė: kaip galima sverti darbą akmenimis, kad dėl to jis žinotų savo būseną eidamas Kūrėjo keliais? Jis …
16. Ką darbe reiškia „Kūrėjo diena ir Kūrėjo naktis“?
16. Ką darbe reiškia „Kūrėjo diena ir Kūrėjo naktis“? Išgirsta 1941 m. Jeruzalėje[1] Mūsų mokytojai pasakė apie Šventojo Rašto žodžius: „Vargas tiems, kas trokšta Kūrėjo dienos! Kam ji jums, Kūrėjo diena? Tai tamsa, o ne šviesa!“[2] Alegorija apie šikšnosparnį, kuris laukė dienos. Gaidys pasakė šikšnosparniui: „Aš laukiu dienos, nes tai …
17. Ką reiškia, kad Sitra Achra vadinama „karalyste be karūnos“?
17. Ką reiškia, kad Sitra Achra vadinama „karalyste be karūnos“? Išgirsta 1941 m. Jeruzalėje[1] Žodis „karūna“, taga, reiškia Keter. O Keter yra Kūrėjo ir Šaknies savybė. Šventumas yra susijęs su šaknimi. Kitaip tariant, manoma, kad šventumas forma yra panašus į šaknį. Tai reiškia, kad mūsų šaknis, tai yra Kūrėjas, turi …
18. Ką darbe reiškia „Paslapčiomis verks siela mano“. 1.
18. Ką darbe reiškia „Paslapčiomis verks siela mano“. 1. Išgirsta 1940 m. Jeruzalėje[1] Kai paslėptis užvaldo žmogų ir jis pasiekia būseną, kai nejaučia jokio skonio darbe ir niekaip negali įsivaizduoti bei pajusti meilės ir jaudulio, ir nieko negali padaryti šventume, tada jam nėra kito patarimo, tik verkti prieš Kūrėją, kad …
19. Ką darbe reiškia, kad Kūrėjas nekenčia kūnų?
19. Ką darbe reiškia, kad Kūrėjas nekenčia kūnų? Išgirsta 1943 m. Jeruzalėje[1] „Zohar“ knyga sako, kad Kūrėjas nekenčia kūnų. [Baal Sulamas] pasakė, kad reikia paaiškinti, kad turimas omenyje noras gauti, vadinamas „kūnu“. Kadangi Kūrėjas sukūrė Savo pasaulį Savo šlovei, kaip pasakyta: „Kiekvieną, pavadintą Mano vardu Mano šlovei, sukūriau jį Aš …
20. Apie lišma
20. Apie lišma Išgirsta 1945 m.[1] Apie lišma. Kad žmogus taptų vertas lišma, jam reikalingas pažadinimas iš viršaus, nes tai yra švytėjimas iš aukščiau. Žmogaus protas negali to suprasti, bet tas, kuris jaučia skonį, žino. Apie tai pasakyta: „Paragaukite ir pamatysite, kad Kūrėjas nuostabus.“[2] Todėl žmogus, priimdamas Aukštesniosios Malchut jungą …
21. Kada žmogus jaučiasi pakilimo būsenos
21. Kada žmogus jaučiasi pakilimo būsenos Išgirsta 1944 m. lapkričio 9 d.[1] Kai žmogus jaučiasi pakilimo būsenos ir yra pakilios nuotaikos, ir jaučia, kad siekia tik dvasingumo, tada gerai tyrinėti Toros paslaptis, siekiant suvokti jos vidinę pusę. Net jei jis mato, kad jei deda pastangas, kad suprastų ką nors, ir …
22. Tora lišma
22. Tora lišma Išgirsta 1941 m. vasario 6 d.[1] Iš esmės Tora lišma [pažodžiui „Tora dėl jos pačios“] vadinama tada, kai mokomasi, kad absoliučiai tiksliai būtų žinoma žinojimo viduje, be jokios abejonės išsiaiškinant tiesą, kad „yra teismas ir yra teisėjas“. „Yra teismas“ vadinama tai, kad matome tikrovę tokią, kokia ji …
23. Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio
23. Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio Išgirsta 1931 m liepos 2 d.[1] Šventajame Rašte pasakyta: „Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio! Jis saugo Jam ištikimųjų sielas, iš nusidėjėlių rankų gelbėja juos.“[2] [Baal Sulamas] paaiškino, kad nepakanka tik mylėti Kūrėją, nes nori būti vertas susilieti su Kūrėju, tačiau jis turi taip pat nekęsti blogio. …
24. Nuo nusidėjėlių rankų gelbėja juos
24. Nuo nusidėjėlių rankų gelbėja juos Išgirsta 1944 m. liepos 25 d. per „Zohar“ knygos užbaigimo renginį[1] Šventajame Rašte pasakyta: „Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio!.. iš nusidėjėlių rankų gelbėja juos.“[2] [Baal Sulamas] paklausė, koks ryšys tarp „nekęskite blogio“ ir „iš nusidėjėlių rankų gelbėja juos“. Norint tai suprasti, pirmiausia reikia prisiminti mūsų …
25. Tai, kas išeina iš širdies
25. Tai, kas išeina iš širdies Išgirsta 1944 m. liepos 25 d.[1] vaišėse „Zohar“ knygos skyriaus užbaigimo proga „Tai, kas išeina iš širdies, įeina į širdį.“[2] Tokiu atveju, kodėl matome, kad net jei tai įėjo į širdį, žmogus vis tik krinta nuo savo pakopos? Reikalas tas, kad kai žmogus girdi …
26. Žmogaus ateitis priklauso nuo dėkingumo už praeitį ir yra su ja susijusi
26. Žmogaus ateitis priklauso nuo dėkingumo už praeitį ir yra su ja susijusi Išgirsta 1943 m.[1] Pasakyta: „Išaukštintas Kūrėjas ir žemas pamatys.“[2] Tai reiškia, kad tik žemas gali pamatyti Jo didybę. Žodžio „brangus“ – jakar – raidės tokios pačios, kaip žodyje „pripažins“ – jakir. Tai reiškia, kad kuo brangesnis jam …
27. Ką reiškia „išaukštintas Kūrėjas ir žemas pamatys“? 1.
27. Ką reiškia „išaukštintas Kūrėjas ir žemas pamatys“? 1. Išgirsta 1949 m. kovo 5 d.[1] Tel Avive „Išaukštintas Kūrėjas, ir žemas pamatys.“[2] Kaip gali būti panašumas su Kūrėju tuo metu, kai žmogus yra gaunantis, o Kūrėjas – duodantis? Apie tai kalba eilės: „Išaukštintas Kūrėjas, ir žemas [pamatys].“ Jei žmogus anuliuoja …
28. Ne mirsiu, bet gyvensiu
28. Ne mirsiu, bet gyvensiu Išgirsta 1943 m.[1] Eilėse „Ne mirsiu, bet gyvensiu“[2] žmogus, norėdamas pasiekti tiesą, turi jausti, kad jei nepasieks tiesos, jis jausis miręs, nes nori gyventi. Kitaip tariant, eilės „Ne mirsiu, bet gyvensiu“ kalba apie tą, kuris nori pasiekti tiesą. Tame Jona ben Amitai [vardo] prasmė. Jona …
29. Kai žmogų aplanko abejonės
29. Kai žmogų aplanko abejonės Išgirsta 1943 m.[1] „Kūrėjas – tavo šešėlis.“[2] Jei žmogus abejoja, Kūrėjas taip pat abejoja juo. Kai Kūrėjas abejoja, tai vadinama „Kūrėjo kalnu“. Būtent tai ir reiškia eilės „Kas pakils į Kūrėjo kalną ir kas atsistos Jo šventumo vietoje“[3]. „Tas, kurio rankos švarios“[4] reiškia „O Mozės …
30. Svarbiausia – norėti tik duoti
30. Svarbiausia – norėti tik duoti Išgirsta 1943 m. kovo 20 d.[1] Svarbiausia – nenorėti nieko kito, tik davimo, paremto Kūrėjo didybe, juk bet koks gavimas netinkamas [naudoti]. Išeiti iš gavimo savybės galima tik pereinant į kitą kraštutinumą, tai yra davimo savybę. Jėga, suteikianti judėjimą, tai yra traukos jėga, ir …
31. Tas, kuris malonus žmonių dvasiai
31. Tas, kuris malonus žmonių dvasiai Išgirsta „Tas, kuris yra malonus žmonių dvasiai.“[1] [Baal Sulamas] paklausė: juk matome, kad didieji ir žymiausieji nesutarė. Tokiu atveju „jis nėra malonus žmonių dvasiai“? Jis paaiškino, kad nėra pasakyta „visų žmonių“, o [pasakyta] „žmonių dvasiai“. Čia turima omenyje, kad tik kūnai nesutaria. Kitaip tariant, …
32. Burtas reiškia „pabudinimą iš viršaus“
32. Burtas reiškia „pabudinimą iš viršaus“ Išgirsta 1943 m. vasario 10 d.[1] Burtas [taip pat „likimas“] reiškia pabudinimą iš viršaus, kai žemesnysis nepadeda niekuo. Čia [sąvokos] „metė pur, tai yra burtus“[2] prasmė, juk Amanas kaltino, sakydamas „Ir karaliaus įstatymų jie nevykdo“[3]. Tai …
34. Žemės pranašumas – visame kame
34. Žemės pranašumas – visame kame Išgirsta 1942 m.[1] Yra žinoma, kad niekas neatsiskleidžia savo tikruoju pavidalu, o [atsiskleidimas galimas] tik dviejose priešybėse, „kaip šviesos pranašumas iš tamsos“[2]. Tai reiškia, kad bet koks reiškinys rodo į kitą, ir būtent iš dviejų priešybių galima suvokti tikrąją priešingos sąvokos tikrovę. Todėl neįmanoma …
33. Apie Jom Kipuro ir Amano burtus
33. Apie Jom Kipuro ir Amano burtus Išgirsta 1943 m. vasario 12 d.[1] Pasakyta: „Ir Aaronas uždės burtus ant abiejų ožių: vienas burtas – Kūrėjui, o kitas burtas – Azazeliui.“[2] Apie Amaną parašyta: „Ir metė pur, tai yra burtą.“[3] Burtas naudojamas ten, kur neįmanoma išsiaiškinti protu, nes žinojimas to neliečia, …
35. Apie gyvybinę šventumo jėgą
35. Apie gyvybinę šventumo jėgą Išgirsta 1945 m. Jeruzalėje[1] Šventajame Rašte pasakyta: „Štai didelė ir plati jūra, ten nesuskaičiuojama daugybė roplių, mažų ir didelių gyvūnų“[2]. Reikia paaiškinti: „Štai jūra“ – turima omenyje Sitra Achros jūra. „Didžiulė ir plati“ – tai yra ji atsiskleidžia visiems ir šaukia: „Duok, duok!“, au, au; …
36. Ką reiškia trys kūnai žmoguje?
36. Ką reiškia trys kūnai žmoguje Išgirsta 1944 m. kovo 19 d. Jeruzalėje[1] Žmogų sudaro trys kūnai: vidinis kūnas, kuris yra šventumo sielos įsivilkimas; Klipa Noga [kūnas]; Mišcha de-Chivija (gyvatės odos) [kūnas]. Kad žmogus išsigelbėtų nuo [šių] dviejų kūnų ir jie netrukdytų šventumui, o jis turėtų galimybę naudotis tik vidiniu …
37. Straipsnis, skirtas Purimui
37. Straipsnis, skirtas Purimui Išgirsta 1948 m.[1] Esteros knygoje yra keletas subtilybių, kurias reikia suprasti: Pasakyta: „Po šių įvykių karalius [Ahasveras] išaukštino Amaną.“[2] Reikia suprasti, ką reiškia „po šių įvykių“, – tai yra po to, kai Mordechajus išgelbėjo karalių, protas reikalauja [pasakyti], kad karalius turėjo išaukštinti Mordechajų. Kodėl gi parašyta, …
38. Jaudulys prieš Kūrėją – tai jo turtas
38. Jaudulys prieš Kūrėją – tai jo turtas Išgirsta 1947 m. kovo 31 d.[1] „Turtu“ vadinamas indas, kli, į kurį talpinamas turtas. Pavyzdžiui, grūdus deda į svirną, o vertingus daiktus deda į patikimesnę vietą. Kitaip tariant, bet koks daiktas, kurį gauname, vadinamas pagal jo santykį su šviesa. Indas turi būti …
39. Ir jie susiuvo figmedžio lapus
39. Ir jie susiuvo figmedžio lapus Išgirsta 1947 m. vasario 16 d.[1] „Lapas“ reiškia šešėlį, kurį jis meta ant šviesos, tai yra ant saulės. Yra dvi šešėlių rūšys: šešėlis, kylantis iš šventumo, šešėlis, kylantis iš nuodėmės. Kitaip tariant, yra du šviesos paslėpties būdai. Kaip materialiajame pasaulyje šešėlis paslepia saulę, taip …
40. Koks turi būti tikėjimas Mokytoju
40. Koks turi būti tikėjimas Mokytoju Išgirsta 1943 m.[1] Yra žinoma, kad yra dešinysis kelias ir yra kairysis kelias. Dešinysis, jamin, kilęs iš žodžių „palenkti į dešinę“, eimin. Apie eiles: „Ir įtikėjo Kūrėju“[2], targum[3], pasakyta: ve-eimin [aramėjų kalba „ir įtikėjo“]. Kai mokytojas sako mokiniui, kad reikia eiti dešiniuoju keliu, – …
41. Kas yra tikėjimo mažumas ir didybė
41. Kas yra tikėjimo mažumas ir didybė Išgirsta 1945 m. kovo 29 d.[1] [Šventajame Rašte] pasakyta: „Ir patikėjo jie Kūrėju ir Moze, Jo tarnu.“[2] Reikia žinoti, kad ypatinga Pesacho šviesų savybė sgula – suteikti tikėjimo šviesą. Tačiau nereikia manyti, kad tikėjimo šviesa yra kažkas nereikšmingo, juk mažumas ir didybė priklauso …
42. Į ką darbe nurodo santrumpa Elul: „Aš pas savo Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“
42. Į ką darbe nurodo santrumpa Elul: „Aš pas savo Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“ Išgirsta 1942 m. rugpjūčio 28 d.[1] Norint tai suprasti, reikia suprasti dar kelis dalykus: Apie Malchujot (karūnavimus), Zichronot (prisiminimus), šofarot (šofaro garsus). Kokia prasmė mūsų išminčių žodžių „Anuliuok savo norą prieš Jo norą, kad Jis …
43. Apie tiesą ir tikėjimą
43. Apie tiesą ir tikėjimą Išgirsta Tiesa vadinama tai, ką žmogus jaučia ir mato savo akimis. Ši savybė vadinama „atlygiu ir bausme“. Vadinasi, negalima nieko užsidirbti be pastangų. Tai panašu į žmogų, kuris sėdi namuose ir nenori nieko daryti dėl savo uždarbio. Jis sako, kadangi Kūrėjas – geras ir kuriantis …
44. Protas ir širdis
44. Protas ir širdis Išgirsta 1928 m. vasario 1 d. Givat Šaulyje[1] Reikia patikrinti, ar viskas gerai su tikėjimu, tai yra ar jis turi jaudulio ir meilės, kaip pasakyta: „Jeigu tėvas Aš – kur pagarba Man, ir jeigu aš esu šeimininkas – kur baimė Man?“[2] Tai vadinama „proto, mocha, savybe“. …
45. Dvi savybės Toroje ir darbe
45. Dvi savybės Toroje ir darbe Išgirsta 1948 m. rugsėjo 5 d.[1] Toroje yra dvi savybės ir darbe yra dvi savybės: jaudulio savybė, meilės savybė. „Tora“ vadinama tobulumo būsena, tai yra nekalbame apie žmogaus darbą – kokios būsenos jis yra, – o kalbame iš pačios Toros požiūrio taško. Pirmoji …
46. Izraelio valdžia klipot
46. Izraelio valdžia klipot Išgirsta Dėl Izraelio valdžios klipot ir, atvirkščiai, klipot valdžios Izraeliui. Pirmiausia reikia suprasti, kas yra Izraelis ir kas yra pasaulio tautos. Keliose vietose paaiškinama, kad „Izraeliu“ vadinama vidinė dalis, vadinama kelim de-panim, su kuriais galima dirbti, kad suteiktum malonumą savo Kūrėjui. „Pasaulio tautomis“ vadinama išorinė dalis …
47. Ten, kur randi Jo didybę
47. Ten, kur randi Jo didybę Išgirsta „Ten, kur randi Jo didybę, ten rasi Jo kuklumą.“[1] Paaiškinimas: žmogus, kuris visą laiką yra tikrame susiliejime, mato, kad Kūrėjas Save žemina, tai reiškia, kad Kūrėjas yra žemose vietose. Žmogus nežino, ką daryti. Todėl pasakyta: „Sėdintis aukštai, žeminantis [Save], kad matytų danguje ir …
48. Esminis pagrindas
48. Esminis pagrindas Išgirsta 1952 m. lapkričio 8 d.[1] Pagrindinis pagrindas yra visiems žinomas kelias. O atsargumas ir apsauga, kurie vyksta proto, mocha, atžvilgiu, susiję su tuo, kad jis yra grindžiamas klausimu. Jei jam pasitaikys žinomas klausimas, jis turi būti pasiruošęs ir apsaugotas, kad būtų budrus ir iškart pateiktų žinomą …
49. Svarbiausia – tai protas ir širdis
49. Svarbiausia – tai protas ir širdis Išgirsta 1952 m. lapkričio 6 d.[1] Proto, mocha, savybei turi būti pasiruošimas šiam darbui, kuris susijęs su tikėjimo savybe. Kitaip tariant, jei jis ignoruoja darbą tikint, jis patenka į būseną, kurioje jis nori tik žinojimo savybės. O tai yra klipa, kuri priešinasi šventajai …
50. Dvi būsenos
50. Dvi būsenos Išgirsta sivano mėn. 20 d. Pasaulis turi dvi būsenas: pirmoje būsenoje pasaulis vadinamas „kančiomis“, antroje būsenoje jis vadinamas „šventosios Šchinos“ savybe. Juk kol žmogus nenusipelnė ištaisyti savo veiksmų, kad jie būtų dėl davimo, jis jaučia pasaulį tik kančių ir skausmo pavidalu. Tačiau vėliau jis nusipelno ir mato, …
51. Jeigu šis niekšas tave įžeidė
51. Jeigu šis niekšas tave įžeidė Išgirsta 1943 m. balandžio 27 d.[1] „Jei šis niekšas tave įžeidė, vesk jį į mokymosi namus…“[2], „o jei ne – tegu primena jam mirties dieną“[3]. Kitais žodžiais tariant, tegul jam primena, kad darbas turi vykti toje vietoje, kur jo nėra, tai yra už žmogaus …
52. Nuodėmė nepanaikina priesako
52. Nuodėmė nepanaikina priesako Išgirsta 1943 m. gegužės 14 d.[1] „Nuodėmė nepanaikina priesako, ir priesakas nepanaikina nuodėmės.“ [Dvasinio] darbo esmė ta, kad reikia eiti gėrio keliu. Tačiau blogis, esantis žmoguje, neleidžia jam eiti gėrio keliu. Bet reikia žinoti, kad žmogus neturi naikinti blogio, nes tai neįmanoma. Reikia tik nekęsti blogio, …
53. Apie apribojimą
53. Apie apribojimą Išgirsta 1943 m. birželio 4 d.[1] „Apribojimas“ reiškia apriboti būseną, kurioje jis yra, ir nenorėti gadlut (didelės būsenos). Dabartinėje būsenoje, kurioje jis yra, nori likti amžinai. Tai vadinama „nuolatiniu suliejimu“. Ir nesvarbus gadlut dydis, kuris yra jame. Net jei tai būtų katnut [maža būsena], jei ji šviečia …
54. Dvasinio darbo tikslas. 1.
54. Dvasinio darbo tikslas. 1. Išgirsta 1941 m. vasario 13 d.[1] Yra žinoma, kad pagrindinis darbas yra teikti [„duoti“] malonumą savo Kūrėjui. Reikėtų žinoti, ką reiškia „duoti“, juk visi yra įpratę sakyti šį žodį. Žinoma, kad įprotis naikina skonį. Todėl reikia gerai išsiaiškinti, ką reiškia žodis „duoti“. Esmė ta, kad …
55. Kur Toroje paminėtas Amanas?
55. Kur Toroje paminėtas Amanas? Išgirsta 1941 m. vasario 13 d.[1] „Kur Toroje paminėtas Amanas? „Ar ne nuo medžio li a-min [rašoma kaip „Amanas“] a-ec, nuo kurio aš tau įsakiau nevalgyti, valgei tu?“[2], [3] Reikia suprasti, koks ryšys tarp Amano ir Pažinimo medžio. Juk Pažinimo medis yra gadlut gavimo savybė, …
56. Tora vadinama „mokančia“
56. Tora vadinama „mokančia“ Išgirsta 1941 m. vasario 2 d.[1] Tora vadinama „mokančia“, jora, iš žodžių „besimokantis bus išmokytas“, jaro jijare[2], tai reiškia, kad kai žmogus studijuoja Torą, pastangų studijuojant Torą dydžiu jis jaučia savo atitolimą. Tai reiškia, kad jam parodoma tiesa, o tai reiškia, kad jam atskleidžiamas jo tikėjimo …
57. Priartink jį prie Jo noro
57. Priartink jį prie Jo noro Išgirsta 1944 m. vasario 5 d.[1] Apie eiles „Priartins jį prie Jo noro“[2] mūsų išminčiai paaiškino: „Kokiu būdu? Verčia jį, kol jis pasakys: aš noriu.“[3] Taip pat reikėtų suprasti, kodėl meldžiamės „Tebūnie noras“. Juk „labiau nei veršiukas nori žįsti [pieną], karvė nori jį pamaitinti“[4]. …
58. Džiaugsmas yra gerų darbų „atspindys“
58. Džiaugsmas yra gerų darbų „atspindys“ Išgirsta ketvirtą Sukoto pusiau šventinę dieną Džiaugsmas yra gerų darbų „atspindys“: jei veiksmai susiję su šventumu, tada dėl to atsiskleidžia džiaugsmas. Tačiau reikia žinoti, kad taip pat yra ir klipos savybė. Norint žinoti, ar tai yra šventumas, aiškinimas atliekamas „žinojimo“, daat, atžvilgiu. Juk šventume …
59. Apie lazdą ir gyvatę
59. Apie lazdą ir gyvatę Išgirsta 1948 m. vasario 23 d.[1] „Ir atsakė Mozė, ir pasakė: „Bet juk nepatikės jie manimi…“ Ir Kūrėjas jam pasakė: „Kas čia tavo rankoje?“ Ir atsakė jis: „Lazda.“ Ir tarė Jis: „Mesk ją ant žemės!“ Ji pavirto gyvate, ir pabėgo Mozė nuo jos.“[2] „Reikia paaiškinti, …
60. Priesakas, įvykdytas per nuodėmę
60. Priesakas, įvykdytas per nuodėmę Išgirsta 1943 m. vasario 14 d. Sąvoka „priesakas, įvykdytas per nuodėmę“ reiškia, kad kai žmogus imasi darbo dėl atlygio, tai dalijama į dvi dalis: darbo priėmimas, ir tai vadinama „priesaku“; ketinimas, tai yra atlygio gavimas. Tai vadinama „nuodėme“, nes gavimas perkelia jį iš šventumo į …
61. O aplink Jį siaučia stipri audra
61. O aplink Jį siaučia stipri audra Išgirsta 1948 m. balandžio 18 d. Apie eiles „O aplink Jį stipri audra, nisjara“[1] mūsų išminčiai paaiškino, kad Kūrėjas yra pedantiškas su teisuoliais iki plauko, seara[2], storio. [Baal Sulamas] paklausė: „Kodėl jiems priklauso didelė bausmė, jei jie, apskritai, visi yra teisuoliai?“ Reikalas tas, …
62. Krinta ir kursto, kyla ir kaltina
62. Krinta ir kursto, kyla ir kaltina Išgirsta 1948 m. vasario 29 d.[1] „Krinta ir kursto, kyla ir kaltina.“[2] Žmogus visada turi tikrinti save, ar jo Tora ir darbas nenusileidžia į bedugnės gelmes, nes žmogaus didybė matuojama susiliejimo su Kūrėju dydžiu, tai yra anuliavimo prieš Kūrėją dydžiu. Tai yra meilė …
63. Skolinkitės mano sąskaita, o Aš sumokėsiu
63. Skolinkitės mano sąskaita, o Aš sumokėsiu Išgirsta 1938 m. šeštadienio vakare[1] [Reikia] suprasti mūsų išminčių žodžius: „Skolinkitės Mano sąskaita, o Aš sumokėsiu.“[2] Paaiškinimas: galutinis dangaus ir žemės sukūrimo tikslas yra Šeštadienio šviesa, ir ši šviesa turi atsiskleisti dėl žemesniųjų. Šis tikslas atsiskleidžia dėl Toros ir priesakų, ir gerų darbų. …
64. Nuo lo lišma prieinama prie lišma
64. Nuo lo lišma prieinama prie lišma Išgirsta 1947 m. gruodžio 27 d., rytinių vaišių metu[1] „Nuo lo lišma prieinama prie lišma.“[2] Galima pasakyti – jei atidžiai pažvelgsime, tai pamatysime, kad lo lišma laikas yra žymiai svarbesnis, nes lengviau paskirti veiksmą Kūrėjui. Juk lišma būsenoje jis sako, kad atliko šį …
65. Ką reiškia „atverta“ ir ką reiškia „paslėpta“
65. Ką reiškia „atverta“ ir ką reiškia „paslėpta“ Išgirsta 1942 m. sausio mėn. 28 d. Jeruzalėje[1] Pasakyta: „Kas paslėpta – mūsų Kūrėjui Visagaliui, o kas atvira – mums ir mūsų sūnums per amžius, kad vykdytume visus šio mokymo žodžius.“[2] Reikia paklausti: ką nori mums pasakyti Šventasis Raštas žodžiais „kas paslėpta …
66. Apie Toros dovanojimą. 1.
66. Apie Toros dovanojimą. 1. Išgirsta 1948 m. Šavuoto šventės vaišių vakarą[1] Apie Toros dovanojimą, kuris įvyko stovint prie Sinajaus kalno. Tai nereiškia, kad Tora buvo dovanota [tik] vieną kartą, o paskui dovanojimas liovėsi. Juk dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta, nes dvasingumas yra amžinas reiškinys. Tik dėl to, kad iš Duodančiojo …
67. Venk blogio
67. Venk blogio Išgirsta 1942 m., antrąją Sukoto šventės dieną Jeruzalėje[1] Reikia saugotis „Venk blogio“[2] ir laikytis keturių sąjungų. 1. Akių sąjunga: saugotis žiūrėjimo į moteris. Šis draudimas kyla ne dėl to, kad gali sukelti [nuodėmingų] minčių. Įrodymas, kad šis draudimas galioja net šimtamečiui senoliui. Tikroji priežastis ta, kad tai …
68. Žmogaus ryšys su sfiromis
68. Žmogaus ryšys su sfiromis Išgirsta 1943 m. vasario 17 d.[1] Iki Adam Rišon nuodėmės: jo kūnas buvo iš Binos de- Malchut de-Malchut de-Asija; jis turėjo Naran iš Brija ir Naran iš Аcilut pasaulio. Paskui, kai jis nusidėjo Jo kūnas nukrito į Mišcha de-chivija, „gyvatės odos“, savybę, kuri yra …
69. Pradžioje bus pasaulio ištaisymas
69. Pradžioje bus pasaulio ištaisymas Išgirsta 1943 m. birželio mėnesį[1] [Baal Sulamas] pasakė, kad pradžioje bus pasaulio ištaisymas, o paskui bus visiškas išvadavimas, tai yra Mesijo atėjimas, kaip pasakyta: „Ir tavo akys matys tavo Mokytoją“[2], „nes žemė bus pilna [Kūrėjo] pažinimo“[3]. Jis rašė, kad pirmiausia bus ištaisyta vidinė pasaulių dalis, …
70. Ranka stipria ir pyktį liejančia
70. Ranka stipria ir pyktį liejančia Išgirsta 1943 m. birželio 28 d.[1] [Reikia] suprasti žodžius „Ranka stipria... ir pyktį liejančia Aš jus valdysiu“[2]. Reikia suprasti – juk egzistuoja taisyklė, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos, kaip pasakyta: „Ne Mane šaukei, Jokūbai, nes buvau Tau našta, Izraeli.“[3] Žinomas magido iš Dubnos paaiškinimas. …
71. Paslapčia verks mano siela. 2.
71. Paslapčia verks mano siela. 2. Išgirsta 1943 m. birželio 28 d.[1] „Paslapčia verks mano siela dėl puikybės“[2] – dėl Izraelio puikybės. [Baal Sulamas] klausia: „Bet argi įmanomas verksmas prieš Kūrėją“[3], juk „jėga ir džiaugsmas Jo buveinėje“[4]? Reikia suprasti, kas yra verksmas aukštybėse. Juk verksmas vyksta ten, kur jis pats …
72. Užtikrintumas yra šviesos įsivilkimas
72. Užtikrintumas yra šviesos įsivilkimas Išgirsta 1947 m. kovo 31 d.[1] Pasitikėjimas yra įsivilkimas šviesos, kuri vadinama „gyvenimu“. Juk galioja taisyklė: „Nėra šviesos be kli.“ Vadinasi, šviesa, kuri vadinama „gyvenimo šviesa“, negali įsivilkti ir turi įsivilkti į kokį nors kli. Ir kli, į kurį įsivelka gyvenimo šviesa, paprastai vadinama „pasitikėjimu“. …
73. Po apribojimo
73. Po apribojimo Išgirsta 1943 m.[1] Po apribojimo (cimcum alef) devynios pirmos [sfiros] tampa šventumo vieta. O Malchut, kuriai buvo atliktas apribojimas, tampa pasaulių vieta. Joje reikia skirti dvi savybes: tuščia vieta, tai yra klipot vieta, kurių esmė – noras gauti tik dėl savęs; laisva vieta, tai yra atsiranda laisva …
74. Sąvokos „pasaulis“, „metai“, „siela“
74. Sąvokos „pasaulis“, „metai“, „siela“ Išgirsta 1943 m.[1] Yra žinoma, kad nėra tikrovės be to, kuris jaučia šią tikrovę. Todėl kai sakome nefeš Acilut [pasaulio], tai reiškia, kad tam tikru dydžiu jaučiame Aukštesniojo gėrio suvokimą ir šį dydį vadiname nefeš. „Pasaulis“ reiškia šio suvokimo bendrumą. Tai yra visos sielos turi …
75. Yra būsimojo pasaulio savybė ir yra šio pasaulio savybė
75. Yra būsimojo pasaulio savybė ir yra šio pasaulio savybė Išgirsta vaišėse apipjaustymo proga Jeruzalėje Yra būsimojo pasaulio savybė ir yra šio pasaulio savybė. „Būsimuoju pasauliu“ vadinama tikėjimo savybė, o „šis pasaulis“ vadinamas suvokimo savybe. Apie būsimąjį pasaulį parašyta: „pasisotins ir mėgausis“[1], tai reiškia, kad mėgaujamasi neribotai. Taip yra todėl, …
76. Su kiekviena savo auka aukokite druską
76. Su kiekviena savo auka aukokite druską Išgirsta ševato mėn. 30 d. vaišėse 6-os dalies („Zohar“) baigimo proga Tverijoje „Su kiekviena savo auka aukok druską.“[1] Tai reiškia „druskos sąjunga“. Sąjungos sąvoka prieštarauja protui. Juk pasaulyje įprasta, kad kai du žmonės daro gera vienas kitam, nėra abejonės, jog tuo metu, kai …
77. Žmogaus siela išmokys jį
77. Žmogaus siela išmokys jį Išgirsta 1947 m. rugpjūčio 24 d.[1] „Žmogaus siela išmokys jį.“ Yra žinoma, kad visa Tora studijuojama, visų pirma, dėl sielos poreikių, tai yra tiems, kurie jau nusipelnė sielos, nešama, savybės. Bet kokiu atveju, jie turi siekti ir ieškoti kitų pasiekusiųjų Toros žodžių, kad iš jų …
78. Tora, Kūrėjas ir Izraelis – viena visuma
78. Tora, Kūrėjas ir Izraelis – viena visuma Išgirsta 1943 m. birželio mėnesį [1] „Tora, Kūrėjas ir Izraelis – viena visuma.“ Todėl, kai žmogus mokosi Toros, jis turi mokytis [jos] dėl jos lišma. Tai reiškia, kad jis studijuoja turėdamas ketinimą, jog Tora mokys žmogų. Taip ji ir vadinama „Tora“, tai …
79. Acilut ir BJA
79. Acilut ir BJA Išgirsta 1943 m. liepos 18 d.[1] Acilut – tai nuo chaze ir aukščiau esanti savybė, ir tai tik davimo kelim. BJA reiškia „gavimą dėl davimo“. Žemesniojo chei pakėlimas į Binos vietą: kadangi žmogus yra paniręs į norą gauti dėl gavimo, todėl žmogus negali nieko padaryti be …
80. Apie achor be-achor
80. Apie achor be-achor Išgirsta Panim ir achor reiškia: Aukštesniojo gėrio gavimas arba gėrio davimas vadinamas panim savybe [„priekine puse“], o neigiama savybė vadinama achoraim savybe [„nugaros puse“], tai yra kai jis negauna arba neduoda. Todėl kai žmogus pradeda dirbti, jis yra achor be-achor [„nugara į nugarą“] savybėje dėl to, …
81. Apie MAN pakėlimą
81. Apie MAN pakėlimą Išgirsta Yra žinoma, kad dėl sudužimo šventumo kibirkštys nukrito į BJA [pasaulius]. Ten, BJA, jos negali būti ištaisytos. Todėl reikia jas pakelti į Acilut pasaulį. Dėl to, kad vykdome priesakus ir darome gerus darbus su ketinimu suteikti malonumą Kūrėjui, o ne sau, šios kibirkštys pakyla į …
82. Malda, kurią reikia kalbėti visada
82. Malda, kurią reikia kalbėti visada Išgirsta 1952 m. lapkritį, esant vienam[1] Tikėjimas vadinamas Malchut savybe, ir ji yra padalinta į proto, mocha, ir širdies, liba, savybes, tai yra davimo ir tikėjimo savybes. Tikėjimui priešinga yra „apyvarpės“, orla, savybė, ir tai yra žinojimo savybė. [Pasaulyje] priimta vertinti „apyvarpės“ savybę, o …
83. Dėl dešinio vav ir kairio vav
83. Dėl dešinio vav ir kairio vav Išgirsta 1943 m. vasario 24 d.[1] Egzistuoja savybė „Šis“ ir savybė „Ši“. Mūsų mokytojas Mozė vadinamas savybe „Šis“, tai reiškia „Karaliaus draugas“. O kiti pranašai – tai savybė „ši“, arba chaf-chei, reiškia jad-cha [jad – chaf-chei, ranka tavo], kairysis vav. Yra savybė dešiniojo …
84. Ką reiškia „Ir ištrėmė Adomą iš Edeno sodo, kad neimtų nuo Gyvybės medžio“
84. Ką reiškia „Ir ištrėmė Adomą iš Edeno sodo, kad neimtų nuo Gyvybės medžio“ Išgirsta 1944 m. kovo 19 d.[1] „Šventajame Rašte“ pasakyta: „...ir pasakė jam: „Kur tu?“[2] ...Ir pasakė jis: „Tavo balsą išgirdau ...ir išsigandau, nes buvau nuogas, ir pasislėpiau“[3], „ir pasakė [Kūrėjas]: „...kad tik jis neištiestų savo rankos …
85. Ką darbe reiškia „nuostabaus vaisiaus medis“
85. Ką darbe reiškia „nuostabaus vaisiaus medis“ Išgirsta 1942 m. pirmąją Sukoto šventės pradžios dieną[1] Pasakyta: „Ir pasiimkite sau pirmąją dieną nuostabaus medžio vaisių, palmių lapus ir lapuočio medžio ir upinio gluosnio ūglių.“[2] Reikia paaiškinti [toliau]. „Nuostabaus medžio, adar, vaisius“: medis – tai teisuolio, kuris vadinamas „lauko medžiu“, savybė. „Vaisius“ …
86. Ir pastatė nelaimingus miestus
86. Ir pastatė nelaimingus miestus Išgirsta 1941 m. sausio mėn. 31 d. iš mano tėvo ir mokytojo[1] Šventajame Rašte pasakyta: „Ir pastatė nelaimingus miestus Faraonui, Pitomą ir Ramzį.“[2] Reikėtų paklausti: juk „Pitomas ir Ramzis“ reiškia, kad tai gražūs miestai? O nelaimingi, miskenot, miestai reiškia, kad jie yra vargšai ir skurdūs, …
87. Šeštadienis, Škalim
87. Šeštadienis, Škalim Išgirsta 1948 m. kovo 7 d.[1] Šeštadienį per Škalim[2] šventę, kai jis įėjo atlikti kidušo[3], [Baal Sulamas] pasakė, kad Lenkijos admorai [tai yra chasidų dvarų vadovai] turėjo paprotį, pagal kurį, visi turtingieji ateidavo pas savo rabinus [dvasinius vadovus] šeštadienį per Škalim šventę, kad gautų šekelių iš savo …
88. Visas darbas – tik toje vietoje, kur yra du keliai. 1.
88. Visas darbas – tik toje vietoje, kur yra du keliai. 1. Išgirsta 1948 m. sausio 24 d.[1] Visas darbas – tik toje vietoje, kur yra du keliai, kaip pasakyta: „Ir gyvens jais [tai yra pagal Kūrėjo dėsnius]“[2] – o ne mirs dėl jų.“[3] [Dėsnis] „Mirk, bet nepažeisk“ taikomas tik …
89. Norint suprasti „Zohar“ knygos žodžius
89. Norint suprasti „Zohar“ knygos žodžius Išgirsta 1948 m. vasario 15 d.[1] Norint suprasti „Zohar“ knygos žodžius, pirmiausia reikia suprasti, ką „Zohar“ nori pasakyti. O kad suprastume, ką „Zohar“ nori pasakyti, – tai priklauso nuo pasiaukojimo Torai ir priesakams dydžio. Kad Tora ir priesakai atneštų jam švarumo savybę, tai yra …
90. „Zohar“ knygoje, Berešit skyriuje
90. „Zohar“ knygoje, Berešit skyriuje Išgirsta 1948 m. kovo 28 d.[1] „Zohar“ knygoje, Berešit skyriuje, 165 lape, apie Toros paslaptis [pasakyta]: „Globėjai vyresniųjų, tiesinantys iš viršaus, ir ugninio kalavijo liepsna, pastatyta virš visų kariuomenių ir stovyklų... Ir šiuo atžvilgiu likusios savybės pasiskirsto per kelias pakopas.“[2] [Baal Sulamas] paaiškino, kad kai …
91. Apie sukeistus vaikus
91. Apie sukeistus vaikus Išgirsta 1948 m. balandžio 18 d.[1] „Zohar“ knygoje pateikiamas paaiškinimas apie Reuveną, kuris gimė iš Lėjos[2], o jis [tai yra Jokūbas] veiksmo metu galvojo apie Rachelę. Įstatymas sako, kad jei jis galvojo apie kitą, vaikas vadinamas sukeistu sūnumi. „Zohar“ knyga paaiškina: kadangi jis galvojo apie Rachelę …
92. Sąvokos „sėkmė“ paaiškinimas
92. Sąvokos „sėkmė“ paaiškinimas Išgirsta 1948 m. birželio 14 d.[1] Sėkme, mazal, vadinama tai, kas yra virš proto. Tai reiškia, kad nors proto požiūriu turėjo būti vienaip ar kitaip, sėkmė lėmė, kad jam pasisekė jo veiksmai. Juk protu vadinama priežastis ir pasekmė. Tai reiškia, kad ši priežastis lėmė tokį rezultatą. …
93. Apie pelekus ir žvynus
93. Apie pelekus ir žvynus Išgirsta 1945 m.[1] [Reikia] suprasti tai, ką pasakė mūsų išminčiai: „Kiekviena [žuvis], kuri turi žvynus, suprantama, kad ji turi ir pelekus. Bet kiekviena [žuvis], kuri turi pelekus, neaišku, ar ji turi žvynus.“[2] Darbo atžvilgiu reikia paaiškinti, kas yra žvynai, kaskeset, – tai klausimai, kušijot, kurie …
94. Ir saugokite savo sielas
94. Ir saugokite savo sielas Išgirsta 1945 m.[1] Eilėse „Ir saugokite savo sielas“[2] [turima omenyje, kad] svarbiausia saugoti dvasinę sielą. Materialiąją sielą žmogaus saugo net ir be Toros nurodymų. Juk galioja taisyklė: pagrindinis priesako požymis tas, kad būtų aišku, jog jis tai daro dėl priesako; jei nebūtų priesako, jis to …
95. Apyvarpės nukirpimas
95. Apyvarpės nukirpimas Išgirsta 1952 m. šventinėse vaišėse apipjaustymo proga Jeruzalėje[1] Malchut savaime vadinama „žemutine Chochma“. Tuo atžvilgiu, kad ji susijusi su Jesodu, ji vadinama „tikėjimo savybe“. Ant Jesodo yra „apyvarpės“ savybė, kurios vaidmuo – atskirti Malchut nuo Jesod ir neleisti jai susijungti su Jesod savybe. O „apyvarpės“ jėga yra …
96. Ką dvasiniame darbe reiškia „klojimo ir vyno daryklos atliekos“
96. Ką dvasiniame darbe reiškia „klojimo ir vyno daryklos atliekos“ Išgirsta 1943 m. Sukoto šventės išvakarėse sukoje Jeruzalėje[1] „Klojimas“ reiškia vyriškosios pusės, dchura, teismus, ir tai yra savybė „ir ji pasislėpė ir nesusitepė“[2]. Jis jaučia, kad jis yra „klojimo“, goren, savybė, tai yra svetimas, ger, darbe. „Vyno darykla“ – tai …
97. Apie klojimą ir vyno daryklos atliekas
97. Apie klojimą ir vyno daryklos atliekas Išgirsta Klojimas, goren, reiškia gerų darbų sumažėjimą, kai žmogus jaučia gerklės, gronot, būseną [trūkumų gerjonot] su Kūrėju. Todėl jis sumažina gerų darbų. Paskui jis ateina į vyno daryklos, ekev, būseną, tai reiškia: „O tas, kuris ištarė nokev Kūrėjo vardą.“[1] Sukot yra džiaugsmo būsena, …
98. Dvasingumu vadinama tai, kas niekada nepasikeis
98. Dvasingumu vadinama tai, kas niekada nepasikeis Išgirsta 1948 m.[1] Dvasingumu vadinama tai, kas niekada neišnyksta. Todėl gavimo noras tokia forma, kokia jis yra, tai yra dėl gavimo, vadinamas materialiu noru, – juk jis bus anuliuotas, [išsivadavęs] iš šios formos, ir įgis davimo formą. Vietos egzistavimas dvasinėje erdvėje vadinamas „tikrovės …
99. Nusidėjėlis ar teisuolis, nepasakyta
99. Nusidėjėlis ar teisuolis, nepasakyta Išgirsta ijaro mėn. 21 d. „Kaip paaiškino rabi Chanina bar Papa: tas angelas, kuris atsakingas už pastojimą, vadinasi „naktimi“. Jis paima lašą ir padeda prieš Kūrėją ir sako jam: „Pasaulio Valdove, šis lašas – kas bus su juo: [ar bus šis žmogus] stiprus ar silpnas, …
100. Rašytinė ir žodinė Tora. 1.
100. Rašytinė ir žodinė Tora. 1. Išgirsta 1943 m. vasario mėn.[1] Rašytinė Tora – tai budinimo iš viršaus savybė. O žodinė Tora – tai budinimas iš apačios. Abi kartu jos vadinamos savybe „šešerius metus jis dirbs, o septintaisiais išeis į laisvę“[2]. „Juk pagrindinis darbas vyksta būtent toje vietoje, kur yra …
101. Psalmės paaiškinimas „Rožių nugalėtojui“
101. Psalmės paaiškinimas „Rožių nugalėtojui“ Išgirsta 1943 m. vasario 28 d.[1] „Nugalėtojui“[2] – tam, kuris jau laimėjo. „Virš rožių“, šošanim, – tai yra šventoji Šchina, simbolizuojanti perėjimą nuo gedulo prie šventės ir džiaugsmo, sason[3]. Kadangi ji patiria daug pakilimų ir nuopuolių, nuopuoliai vadinami „rožėmis“, šošanim, nuo žodžių „atbukink jo dantis, …
102. Ir pasiimkite sau didingo medžio vaisių
102. Ir pasiimkite sau didingo medžio vaisių Išgirsta Juozapo Ušpizine (iš svečių)[1] Eilėse [Šventajame Rašte pasakyta]: „Ir pasiimkite sau... didingo medžio vaisių“[2], tai reiškia teisuolio, kuris vadinamas „vaismedžiu“, savybę. Tame yra visas skirtumas tarp šventumo ir Sitra Achros – kad „kitas dievas bus iškastruotas ir neduos vaisių“[3]. Teisuolis vadinamas „didingu“, …
103. Prielankūs širdimi
103. Prielankūs širdimi Išgirsta 1942 m. spalio 9 d.[1] Eilėse „Iš kiekvieno žmogaus, kuris yra prielankios širdies, imkite Mano auką“[2] – tai reiškia: „aukojimo svarba – iš šventumo“[3]. Kitaip tariant, dėl ko žmogus pasiekia „aukojimo“ savybę? Dėl šventumo. Tai reiškia, kad jei žmogus „pašventina save leistinais dalykais“[4], dėl to jis …
104. Kenkėjas yra [potvynio viduje]
104. Kenkėjas yra [potvynio viduje] Išgirsta 1942 m. spalio 9 d.[1] „Zohar“ knygoje, Noach skyriuje, [pasakyta]: „Buvo tvanas, ir naikintojas buvo tvano viduje.“[2] [Baal Sulamas] paklausė: juk „tvanas“, kuris reiškia „potvynį“, ir yra naikintojas, žudantis viską, kas gyva. Ką reiškia, kad jo viduje, tai yra tvano viduje, buvo [pažodžiui „sėdėjo“] …
105. Neteisėtai gimęs išminčius eina prieš neišmanantį vyriausiąjį kunigą
105. Neteisėtai gimęs išminčius eina prieš neišmanantį vyriausiąjį kunigą Išgirsta 1944 m. lapkričio 1 d. Tel Avive[1] „Neteisėtai gimęs Išminčius[2] eina pirma neišmanėlio vyriausiojo kunigo.“[3] „Neteisėtai gimęs“, mamzer, reiškia „svetimas dievas“, e-zar, „bet svetimas“, ach- zar. „Neteisėtai gimęs“ reiškia dėl to, kad žmogus pažeidžia draudimą „nesikreipkite į stabus“[4]– jie jam …
106. Ką rodo 12 Šeštadienio chalų?
106. Ką rodo 12 Šeštadienio chalų? Išgirsta 1942 m. rugpjūčio mėn.[1] Šeštadienio giesmėse pasakyta: „Atskleis mums 12-os chalų skonius, kurie yra Jo vardo raidės, dvigubos ir silpnos.“[2] Reikia paaiškinti didžiojo Ari žodžius. Žinoma, kad dėl Antrojo Apribojimo susidarė dvi vav raidės, tai yra dešinė pusė ir kairė pusė. Tai yra …
107. Apie du angelus
107. Apie du angelus Išgirsta 1943 m. Jeruzalėje[1] Apie du angelus, kurie lydi žmogų Šeštadienio išvakarėse, – gerąjį angelą ir blogąjį angelą. Geruoju angelu vadinama dešinė [linija], dėl kurios jis priartėja prie Kūrėjo tarnystės. Tai vadinama „dešinė priartina“[2]. O blogasis angelas, tai yra kairės [linijos] savybė, atitolina, tai yra atneša …
108. Jei mane paliksi vienai dienas, Aš tave paliksiu dviem dienoms
108. Jei mane paliksi vienai dienas, Aš tave paliksiu dviem dienoms Išgirsta 1943 m. Jeruzalėje[1] Kiekvienas žmogus yra nutolęs nuo Kūrėjo dėl jame esančios gavimo savybės. Paprastai jis yra nutolęs dėl jame esančio noro gauti. Kadangi jis nesiekia dvasingumo, o [siekia] šio pasaulio aistrų, vadinasi, jis nutolęs nuo Kūrėjo per …
109. Dvi mėsos rūšys
109. Dvi mėsos rūšys Išgirsta chešvano mėn. 20 d. Paprastai skiriame dvi mėsos rūšis: galvijų mėsą ir žuvies mėsą. Abiejose yra nešvaros požymių. Tora suteikė mums požymius, kad žinotume, kaip nuo jų atsiriboti ir nepakliūti į juose esančios nešvaros valdymą. Žuvims ji suteikia požymius: pelekus ir žvynus. Matydamas šiuos požymius …
110. Kūrėjo palaimintas laukas
110. Kūrėjo palaimintas laukas Išgirsta 1943 m.[1] „Laukas, palaimintas Kūrėjo“[2]. Šventoji Šchina vadinama lauku. O kartais iš lauko kyla melas[3], juk vav (ו), esanti raidės chei (ה) viduje, reiškia sielą, dalet (ד) reiškia šventąją Šchiną. Kai siela įsivelka į ją, tai vadinama chei. Kai žmogus nori pridėti žinojimą ir gavimą …
111. Iškvėpimas, balsas ir kalba
111. Iškvėpimas, balsas ir kalba Išgirsta 1943 m. liepos 2 d. Jeruzalėje Yra iškvėpimo, balso ir kalbos savybės. Taip pat yra ledo savybė[1]. Yra bauginančio savybė⁶⁴⁴. „Iškvėpimu“ vadinama Atspindėta šviesa, kylanti iš ekrano, kuri yra Apribojimo jėga. Kol nesusirenka pakankamas kiekis, atitinkantis „...kad negrįš jis prie savo kvailumo“[2], vadinama „iškvėpimu“. …
112. Trys angelai
112. Trys angelai Išgirsta 1942 m. spalio mėn.[1] Reikia suprasti: Kas yra trys angelai, atėję aplankyti Abraomo apipjaustymo metu. Ką reiškia, kad Kūrėjas atėjo jo aplankyti, ir ką Jis jam pasakė Savo apsilankymo metu. Kad lankytojas, kaip pasakė išminčiai, pasiima šešiasdešimtąją jo ligos dalį?[2] Ką reiškia „atskyrimas nuo Loto“. Ką …
113. Malda „Aštuoniolika (palaiminimų)“
113. Malda „Aštuoniolika (palaiminimų)“ Išgirsta kislevo mėn. 15 d., šeštadienį Maldoje „Aštuoniolika [palaiminimų]“ [sakoma]: „Juk Tu girdi Tavo Izraelio tautos visų lūpų gailestingumo maldą.“[1] Iš pirmo žvilgsnio neaišku – iš pradžių sakome: „Juk Tu girdi visų lūpų maldą“, tai yra net ir nepageidaujamas lūpas girdi Kūrėjas. Kaip pasakyta: „visų lūpų“, …
114. Apie maldą
114. Apie maldą Išgirsta 1942 m.[1] Reikia suprasti, kaip galima kalbėti apie maldą, kad tai – gailestingumas. Juk galioja taisyklė: „Rado, bet neįdėjo pastangų, – netikėk.“[2] Patarimas čia – žmogus turi pažadėti Kūrėjui, kad paskui jis stengsis. [1] Hebrajų data: 5702 m. [2] Megila traktatas 6:2.
115. Apie negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir kalbančiojo lygmenį
115. Apie negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir kalbančiojo lygmenį Išgirsta 1940 m. Jeruzalėje[1] „Negyvasis“: tai savybė, kuri neturi jokios galios. Virš jo [viešpatauja] šeimininko valdžia. Jis privalo vykdyti kiekvieną šeimininko siekį ir norą. Todėl, kad Kūrėjas sukūrė kūrinį Savo šlovei, kaip pasakyta: „Kiekvieną pavadintą Mano vardu... Mano šlovei Aš jį sukūriau“[2], …
116. Tas, kuris sako, kad priesakams nereikalingas ketinimas
116. Tas, kuris sako, kad priesakams nereikalingas ketinimas Išgirsta „Priesakams nereikalingas ketinimas“[1] ir „nėra atlygio už priesakus šiame pasaulyje“[2]. Tai reiškia, kad tas, kuris sako, jog priesakams nereikia ketinimo, mano, kad nėra atlygio už priesaką šiame pasaulyje. Juk ketinimas yra priesako prasmė ir skonis. Tai iš tikrųjų ir yra atlygis …
117. Įdėjai pastangų ir neradai – netikėk
117. Įdėjai pastangų ir neradai – netikėk Išgirsta Pastangų poreikis yra būtinas. Kadangi Kūrėjas suteikia žmogui dovaną, Jis nori, kad žmogus pajustų šios dovanos gėrį. Priešingu atveju jis būtų kvailio savybėje, kaip mūsų išminčiai pasakė: „Kas yra kvailys? Tas, kuris praranda tai, kas jam duodama.“[1] Juk jis nejaučia to svarbos, …
118. Supraskite, ką reiškia „keliai, kurie nusilenkė Baalui [vyrui]"
118. Supraskite, ką reiškia „keliai, kurie nusilenkė Baalui [vyrui]“ Išgirsta Egzistuoja „žmonos“, iša, savybė ir vyro, baal, savybė. „Žmona“ vadinama [ta], kuri neturi nieko, išskyrus tai, ką jai duoda vyras. O „vyru“, baal, vadinama, kai jis pats į savo savybę pritraukia visą gėrį. „Keliais“ vadinama nuolankumo savybė, kaip pasakyta: „Ir …
119. Mokinys, kuris mokėsi slapta
119. Mokinys, kuris mokėsi slapta Išgirsta 1942 m. rugsėjo 16 d.[1] [Brurija sutiko] mokinį, kuris mokėsi slapta, Brurija jam smogė ir pasakė: [Argi ne pasakyta]: „Visur turi būti sutvarkyta [ir saugoma]“[2]? Jei sutvarkyta 248 [tavo organuose] – bus išsaugota.“[3] „Slapta“, chašai, reiškia katnut, nuo žodžio chaš-mal, „švytėjimas“. Chaš, „tylėk“, vadinami …
120. Papročio nevalgyti riešutų prasmė per Roš ha-Šaną
120. Papročio nevalgyti riešutų prasmė per Roš ha-Šaną Išgirsta 1942 m. rugsėjo 13 d. Roš ha-Šanos šventės išvakarėse Jeruzalėje[1] Paprotys nevalgyti riešutų per Roš ha-Šaną susijęs su tuo, kad žodis „riešutas“, egoz, turi tą pačią skaitinę reikšmę [gematriją] kaip žodis „nuodėmė“, chet[2]. [Baal Sulamas] paklausė: juk „riešutas“ turi gematriją kaip …
121. Ji kaip prekybiniai laivai
121. Ji kaip prekybiniai laivai Išgirsta Eilėse „Ji tarsi prekybiniai laivai, iš toli ji atgabena savo duoną“[1] – kai žmogus reikalauja ir tvirtina, kad „Jis visas mano“[2], tai yra kad visi norai būtų visiškai skirti Kūrėjui, Sitra Achra pabunda prieš jį ir taip pat tvirtina: „Jis visas mano.“ Tada vyksta …
122. Suprasti, kas atskleidžiama Šulchan Aruch
122. Suprasti, kas atskleidžiama Šulchan Aruch Išgirsta 1942 m. rugsėjo 4 d.[1] [Reikia] suprasti, kas atskleidžiama Šulchan Aruch [Padengtas stalas]. Juk įstatymas skelbia, kad žmogus turi daug kartų mokytis „baisių dienų“ maldas, kad, atėjus maldos laikui, jau būtų patyręs ir įpratęs melstis[2]. Esmė ta, kad malda turi būti širdyje, o …
123. Įteikimas ir įsigaliojimas vienu metu[1]
123. Įteikimas ir įsigaliojimas vienu metu[1] Išgirsta, prisimenant mano tėvą ir mokytoją Apie „žemutinį chei einaim [akyse]“. Tai yra atsirado ekrano ir paslėpties savybė ant einaim. O einaim [akys] reiškia regėjimą ir suvokimą, kai jis mato paslėptą valdymą. Dėl patirčių – tai yra jis neturi lemiamo argumento nei vieno, nei …
124. Šeštadienio ir šešių tūkstančių metų sukūrimas
124. Šeštadienio ir šešių tūkstančių metų sukūrimas Išgirsta Yra dvi šeštadienių rūšys: 1) sukūrimo, 2) šešių tūkstančių metų. Skirtumas tarp jų toks. Žinoma, kad yra darbo nutraukimo, švita, būsena ir poilsio, nefiša, būsena. Darbo nutraukimas – ten, kur jau nebėra ką pridėti. O poilsis, nefiša, kilęs iš žodžių „sustojo pailsėti“, …
125. Teikiantis malonumą šeštadieniui
125. Teikiantis malonumą šeštadieniui Išgirsta 1949 m. birželio 15 d. Jeruzalėje[1] „Kiekvienam, kuris mėgaujasi šeštadieniu, suteikiamos beribės valdos, nes pasakyta: „Tai mėgausiesi Kūrėju, ir Aš pakylėsiu tave į žemės aukštumas, ir maitinsiu tave Jokūbo palikimu...“[2] Ne Abraomo, apie kurį pasakyta: „Kelkis, pereik šią žemę išilgai jos…“[3] Ir ne Izaoko, kaip …
126. Išminčius įeina į miestą
126. Išminčius įeina į miestą Išgirsta 1947 m. Šavuoto šventės vaišių metu Tel Avive[1] „Išminčius įeina į miestą.“[2] Išminčiumi vadinamas Kūrėjas. „Įeina į miestą“ – nes per Šavuotą Jis atsiskleidžia pasauliui. „Tinginys sako: „Liūtas kelyje.“[3] „Galbūt išminčiaus nėra namuose, o galbūt durys užrakintos.“[4] Esmė ta, ką mūsų išminčiai pasakė: „Įdėjai …
127. Suprasti skirtumą tarp svarbiausio ir esmės, ir gerovės priedo
127. Suprasti skirtumą tarp svarbiausio ir esmės, ir gerovės priedo Išgirsta 1942 m. rugsėjo 30 d. Jeruzalėje Žinoma, kad Mochin išėjimas ir Zivugo nutraukimas vyksta tik pridedant Mochin. Pagrindinė ZON pakopos dalis – tai „vav ir taškas“. Tai reiškia, kad Malchut pagrindinėje egzistencijoje neturi nieko daugiau už tašką, tai – …
128. Nuo tos galvos laša rasa ant Zeir Anpino
128. Nuo tos galvos laša rasa ant Zeir Anpino Išgirsta 1943 m. vasario 27 d. Tel Avive[1] „Nuo tos galvos laša rasa ant Zeir Anpino.“[2] [Reikia suprasti] sąvokos „plaukas ir balta“ prasmė, kur po kiekvienu plauku, seara, yra duobutė. Tai vadinama „Kuris audroje, seara, smogia man“[3] ir vadinama „Ir atsakė …
129. Šchina dulkėse būsena
129. Šchina dulkėse būsena Išgirsta „Ar tau brangios tavo kančios?“ Jis jam atsakė: „Nei jos, nei atlygis už jas.“[1] „Dėl to grožio, kuris supus žemėje [dulkėse] [aš verkiu].“[2] Juk pagrindinės kančios yra virš žinojimo esančioje vietoje. Kančių dydis priklauso nuo to, kiek ji [tai yra ši vieta] prieštarauja žinojimui. Tai …
130. Tverija, kaip paaiškino mokytojai, geras tavo vaizdas
130. Tverija, kaip paaiškino mokytojai, geras tavo vaizdas Išgirsta 1947 m. vasario 21 d. kelionės į Tveriją metu[1] Tverija, kaip paaiškino mūsų mokytojai, – „geras tavo vaizdas“[2], tova reijatcha[3]. „Vaizdas“ [taip pat „regėjimas“], reija, reiškia Chochmą. „Geras“, tova, – nes ten jis gali įgyti Chochmos savybę. Rabi Šimonas bar Jochajus …
131. Atėjęs apsivalyti
131. Atėjęs apsivalyti Išgirsta 1947 m.[1] „Atėjusiam apsivalyti padeda.“[2] Tai, kad žmogus visada turi būti „atėjusio“ savybėje. Tada, bet kuriuo atveju, jei jis jaučia, kad apsivalė [save], jam jau nereikia padėti, nes jis apsivalė [save] ir išėjo. Jei jis jaučia, kad yra „atėjusio ir išėjusio“ savybėje, tada jam, be abejo, …
132. Savo prakaitu uždirbtą duoną valgysi tu. 1.
132. Savo prakaitu uždirbtą duoną valgysi tu. 1. Išgirsta 1947 m. kovo 6 d. Tel Avive[1] „Savo prakaitu uždirbtą duoną valgysi tu.“[2] Duona – tai Tora, tai reiškia „Eikite, valgykite mano duoną“[3], nes Toros studijos turi vykti baimėje, jaudulyje ir prakaituojant[4], nes dėl to pasaldinama Pažinimo medžio nuodėmė. [1] …
133. Šeštadienio šviesos
133. Šeštadienio šviesos Išgirsta 1947 m.[1] Šeštadienio šviesos pasiekia kūno savybę. Todėl šeštadienį sakoma: „Dovydui – palaimink mano sielą, ...ir visą mano vidų…“[2], tai yra kūno savybę. Per jaunatį – tai yra sielos savybė, ir [jos šviesa] pasiekia tik sielos savybę, bet ne kūną. Todėl sakoma tik „Palaimink mano sielą“[3], …
134. Svaiginantis vynas
134. Svaiginantis vynas Išgirsta 1947 m.[1] Neįmanoma tapti tobulam Toros savybės atžvilgiu. Tačiau apsvaigęs nuo Toros vyno tegul pajunta, kad visas pasaulis priklauso jam, nors jis dar ir neturi tobulos išminties, – tegul galvoja ir jaučia, kad jis turi viską tobulume. [1] Hebrajų data: 5707 m.
135. Švaraus ir teisaus neužmušk
135. Švaraus ir teisaus neužmušk Išgirsta 1947 m. kovo 23 d. Tel Avive[1] „Švaraus ir teisaus neužmušk.“[2] „Teisusis“ yra tas, kuris pateisina Kūrėją, tai yra viską, ką jis jaučia, – tiek gera, tiek bloga, – priima virš žinojimo. Tai dešinės [linijos] savybė. „Švarus“ reiškia daikto švarumą, būseną, kaip jis mato …
136. Skirtumas tarp pirmųjų ir paskutinių laiškų
136. Skirtumas tarp pirmųjų ir paskutinių laiškų Išgirsta 1947 m. per Purimą[1] Skirtumas tarp pirmųjų ir paskutinių laiškų yra tik trumpų nurodymų, patšegen, santrauka. Ką reiškia nurodymo, perduoto iš karališkųjų rūmų, turinys. Karališkieji raštininkai parengia trumpą santrauką, kad visiems būtų suprantama. Glaustai buvo parašyta „būti pasiruošusiems šiai dienai“[2]. Raštininkai paaiškino, …
137. Clofchadas rinko malkas
137. Clofchadas rinko malkas Išgirsta 1947 m.[1] Clofchadas rinko malkas. „Zohar“ knygoje[2] paaiškinama, kad jis matavo, kuris medis didesnis, – Gyvybės medis ar Pažinimo medis. Juk teisuolis vadinamas „Gyvybės medžiu“, nes jis visiškai [dirba] dėl davimo. Čia išoriniams nėra už ko užsikabinti. Tačiau tobulumas glūdi Pažinimo medyje, kuris reiškia Chochmos …
138. Apie baiminimąsi ir baimę, kurie kartais aplanko žmogų
138. Apie baiminimąsi ir baimę, kurie kartais aplanko žmogų Išgirsta 1942 m.[1] Kai žmogų apima baimė, jis turi žinoti, kad „Nėra nieko, išskyrus Jį“, – kaip pasakyta. Net [jei atrodo, kad tai] raganavimas. Jei jis mato, kad baimė jį įveikia, jis turėtų pasakyti, baisu pagalvoti, kad nėra atsitiktinumų ir Kūrėjas …
139. Skirtumas tarp šešių dienų ir šeštadienio
139. Skirtumas tarp šešių dienų ir šeštadienio Išgirsta Šešios kūrimo dienos – tai Zeir Anpino savybė, o šeštadienis vadinamas Malchut savybe. [Baal Sulamas] paklausė: juk Zeir Anpinas yra aukštesnė pakopa už Malchut? Kodėl tada Šeštadienis yra svarbesnis už darbo dienos? Ir dar: kodėl jos vadinamos „darbo dienomis“[1]? Esmė ta, kad …
140. Kaip aš myliu Tavo Torą
140. Kaip aš myliu Tavo Torą Išgirsta 1943 m. balandžio 26 d.[1] „Kaip aš myliu Tavo Torą! Visą dieną apie ją mąstau.“[2] [Baal Sulamas] pasakė, kad karalius Dovydas, nors jau buvo pasiekęs tobulumą, vis tiek siekė Toros savybės, nes Tora yra didesnė ir svarbesnė už bet kokį tobulumą pasaulyje. …
141. Apie Pesacho šventę
141. Apie Pesacho šventę Išgirsta Pesacho šventė nurodo į Mochin de-Chaja šviesą. [Omer] skaičiavimas [49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių] – tai Mochin de-Jechida šviesa. Todėl skaičiavimo metu vyksta Mochin išnykimas, nes skaičiavimas yra MAN pakėlimo būsena. Yra žinoma, kad MAN pakėlimo metu šviesos …
142. Pagrindinis karas
142. Pagrindinis karas Išgirsta Pagrindinis karas turi vykti pasirinkimo vietoje. Kalbant apie priesakus ir pažeidimus, galioja taisyklė „arti nuostolio ir toli nuo pelno“[1]. Todėl čia žmogus turi vykdyti viską taip, kas yra, be jokių išskaičiavimų. Priešingai, ten, kur yra pasirinkimas, reikia vesti karą ir vykdyti pasirinkimo priesaką. Nes veiksmas slypi …
143. „Tik“ – naudinga Izraeliui
143. „Tik“ – naudinga Izraeliui Išgirsta iš mano tėvo ir mokytojo „Tik“, ach, – gerai Izraeliui, Kūrėjas – tik švarioms širdims.“[1] Žinoma, kad žodžiai ach, „tik“, ir rak, „tik“, skirti sumažinti arba apriboti[2]. Tai reiškia, kad bet kurioje Toros vietoje, kur vartojami šie žodžiai ach ir rak, jie nurodo į …
144. Yra viena tauta
144. Yra viena tauta Išgirsta 1950 m. Purimo šventės išvakarėse po Esteros ritinio skaitymo[1] „Yra viena tauta, išsklaidyta ir padalinta tarp tautų.“[2] Amanas sakė, kad, jo nuomone, mes galėsime sunaikinti judėjus, nes jie yra atskirti vienas nuo kito. Todėl, [veikdami] prieš juos savo jėga, tikrai nugalėsime, juk tai veda prie …
145. Ką reiškia „išmintį suteikia būtent išmintingiesiems“
145. Ką reiškia „išmintį suteikia būtent išmintingiesiems“ Išgirsta 1943 m. vasario 11 d.[1] „Suteikia išmintį išmintingiesiems.“[2] [Baal Sulamas] paklausė: ar neturėtų būti pasakyta: „Suteikia išminties kvailiams“? Jis pasakė: žinoma, kad „nėra prievartos dvasingume“, o kiekvienam duodama pagal jo norą. To priežastis ta, kad dvasingumas yra gyvenimo ir malonumo šaltinis, tai …
146. „Zohar“ knygos paaiškinimas
146. „Zohar“ knygos paaiškinimas Išgirsta 1938 m.[1] „Zohar“ knygoje sakoma: „Kai [žmogus] gimsta, jam duodama siela iš švaraus gyvūno pusės.“[2] [Baal Sulamas] paaiškino, kad net ir jo gyvūniška siela sutinka būti Kūrėjo darbuotoja. „Nusipelnė daugiau – tada jam suteikia sielą iš ratų, ofanim, pusės. Paaiškinimas: jis turi sielą, nefeš, kuri …
147. Apie gavimo ir davimo darbą
147. Apie gavimo ir davimo darbą Išgirsta 1953 m. kovo 8 d.[1] Gavimo ir davimo darbas priklauso nuo širdies, liba. Tai yra VAK savybė[2]. Tuo pat metu darbas su tikėjimu ir žinojimu yra GAR savybė[3]. Nors tai ir viena savybė, – tai yra kokia yra darbo gavimo ir davimo …
148. Kartaus ir saldaus, tiesos ir melo išsiaiškinimas
148. Kartaus ir saldaus, tiesos ir melo išsiaiškinimas Išgirsta Yra „kartaus ir saldaus“ išsiaiškinimas ir yra „tiesos ir melo“ išsiaiškinimas. „Tiesos ir melo“ išsiaiškinimas vyksta prote, mocha. O „kartaus ir saldaus“ išsiaiškinimas – širdyje, liba. Todėl reikia atkreipti dėmesį į darbą širdyje, kad jis būtų davimo, o ne gavimo savybėje. …
149. Kodėl reikia pritraukti Chochmos savybę
149. Kodėl reikia pritraukti Chochmos savybę Išgirsta 1953 m. kovo 9 d. Tel Avive[1] [Baal Sulamas] paklausė: kam reikia pritraukti Chochmos savybę, tai yra žinojimo savybę, jei visas mūsų darbas yra tikėjimo virš žinojimo savybėje? Jis paaiškino: jei kartos teisuolis nebūtų žinojimo savybėje, tai visas Izraelis negalėtų dirbti tikėjimo virš …
150. Šlovinkite Kūrėją, nes aukštumas Jis sukūrė
150. Šlovinkite Kūrėją, nes aukštumas Jis sukūrė Išgirsta 1932 m. sausio 22 d.[1] Eilėse „Giedokite zamru Kūrėjui, nes išaukštintą geut Jis sukūrė“[2] reikia pasakyti, kad [žodis] zamru reiškia „jėgą ir atskyrimą, zimrat“[3]. Tai reiškia, kad reikia visada nugenėti lizmor ir pašalinti spyglius iš Kūrėjo vynuogyno. Net tuo metu, kai jis …
151. Ir pamatė Izraelis egiptiečius
151. Ir pamatė Izraelis egiptiečius Išgirsta per „Bešalach“ skyriaus savaitę Eiles „Ir pamatė Izraelis egiptiečius, mirusius jūros pakrantėje... Ir tauta išsigando Kūrėjo, ir įtikėjo į Kūrėją bei Mozę, jo tarną“[1] reikia suprasti, ką turi bendra „ir įtikėjo“, juk akivaizdu, kad išėjimo iš Egipto stebuklas ir jūros praskyrimo stebuklas atvedė Izraelį …
152. Nes kyšis apakina išminčius
152. Nes kyšis apakina išminčius Išgirsta 1948 m. sausio mėn. 6 d.[1] „Nes kyšis apakina išminčius.“[2] Žmogus, pradėjęs nagrinėti [dvasinį] darbą ir jo sąlygas, prieina prie išvados, kai negali priimti šio darbo dėl dviejų priežasčių. Kadangi atlygis už darbą nėra 100 procentų garantuotas. Juk jis nemato to, kas jau gavo …
153. Mintis yra noro vaisius
153. Mintis yra noro vaisius Išgirsta 1948 m. sausio 18 d. Tel Avive [1] Mintis yra noro vaisius. Jis galvoja apie tai, ko nori. Jis negalvos apie tai, kas nesutampa su jo noru. Pavyzdžiui, apie savo mirties dieną jis niekada negalvos. Priešingai, jis visada galvos apie savo nemirtingumą, nes to …
154. Pasaulyje negali būti tuščios erdvės
154. Pasaulyje negali būti tuščios erdvės Išgirsta 1948 m. sausio 18 d.[1] Pasaulyje negali būti tuščios erdvės. Kadangi žmoguje pagrindinis dalykas – tai noras, kuris yra svarbiausias kūrinyje ir kuriuo matuojamas žmogaus didumas ar menkumas, paaiškėja, kad jis turi turėti kokį nors norą – arba dvasinį, arba materialų. Tas, kam …
155. Kūno švara
155. Kūno švara Išgirsta šeštadienio vaišių metu švato mėn. 13 d. Kūno švara rodo žinojimą švarą, daat. Žinojimo švara vadinama „tiesos savybe“. Joje neturi būti jokių melo savybių priemaišų. Čia ne visi yra vienodi, nes yra tokių, kurie laikosi [švaros] periodiškai. Tačiau kalbant apie kūno švarą, nereikėtų pernelyg rūpintis kūno …
156. Kad tik nepaimtų nuo Gyvybės medžio
156. Kad tik nepaimtų nuo Gyvybės medžio Išgirsta 1945 m. sausio 29 d.[1] „Kad... tik nepaimtų nuo Gyvybės medžio ir neparagautų, ir neimtų gyventi amžinai.“[2] Mano tėvas ir mokytojas paaiškino: galbūt jis paims iš paslėptų Chasadim savybių, kuri yra savybė nuo chaze ir aukščiau. Tai suteiks pilną aprūpinimą [visko], todėl …
157. Aš miegu, bet mano širdis budi
157. Aš miegu, bet mano širdis budi Išgirsta 1948 m. balandžio 18 d.[1] „Zohar“ knygoje pasakyta: „Izraelio Susirinkimas pasakė“: „Aš miegu“[2] Egipto tremtyje. Nes mano sūnūs buvo sunkioje vergijoje.“[3] Tai reiškia, kad Mochin buvo miego būsenos. Tai paaiškina eilutę „Yra, ešno [viena tauta]“[4], – jų Kūrėjas miega, jašen.“ „Bet širdis …
158. Kodėl per Pesachą nepriimta valgyti vieniems pas kitus
158. Kodėl per Pesachą nepriimta valgyti vieniems pas kitus Išgirsta 1948 m. Pesacho šventės rytinių vaišių metu[1] [Baal Sulamas] paaiškina papročio, kad dėl kašruto nepriimtina valgyti vieniems pas kitus, priežastį. Kodėl taip nesielgiama visus metus? Netgi kai žinoma, kad pas ką nors yra tikrų tikriausias košerinis maistas, net geresnis nei …
159. Tai buvo praėjus daug laiko
159. Tai buvo praėjus daug laiko Išgirsta „Tai buvo po ilgo laiko: mirė Egipto karalius, ir Izraelio sūnūs aimanavo nuo darbo ir verksmingai šaukė – ir šis šauksmas nuo jų darbo pakilo pas Visagalį. Ir Visagalis išgirdo jų aimanas.“[1] Kitaip tariant, jie patyrė tokias dideles kančias, kad jų nebebuvo įmanoma …
160. Macos paslėpties priežastis
160. Macos paslėpties priežastis Išgirsta [Baal Sulamas] paaiškino, kodėl paprastai maca visada būna paslėpta, tai yra laikoma macos maišelyje ar kitoje uždengtoje vietoje. Pasakyta: „Ir nešė tauta savo tešlą, kol ji dar nebuvo išrūgusi, savo minkymo dubenis, surištus į drabužius, ant savo pečių.“[1] Nurodymas slypi žodžiuose „surištus į drabužius“. Esmė …
161. Apie Toros dovanojimą. 2.
161. Apie Toros dovanojimą. 2. Išgirsta per Šavuoto šventės vaišes Toros dovanojimas, kuris įvyko stovint prie Sinajaus kalno, nereiškia, kad Tora buvo duota tada, o dabar nebeduodama. Priešingai, Toros dovanojimas – tai amžinas procesas, nes Kūrėjas duoda nuolat. Tačiau mes ne visada esame pajėgūs priimti. Tuo metu, stovėdami prie Sinajaus …
162. Kodėl, baigus skaityti Toros knygas, sakoma „Sustiprėk!“
162. Kodėl, baigus skaityti Toros knygas, sakoma „Sustiprėk!“ Išgirsta avos mėn. antrą dieną šeštadienio rytinių vaišių metu Tel Avive Priežastis, kodėl po kiekvienos Toros knygos skaitymo pabaigos sakoma „Sustiprėk!“[chazak], – ta, kad iš pabaigos reikia gauti sustiprinimą, kad galėtume užbaigti visas pakopas. Kaip kūnas turi 248 organus ir 365 gyslas, …
163. Tai, ką pasakė „Zohar“ knygos autoriai
163. Tai, ką pasakė „Zohar“ knygos autoriai Išgirsta 1948 m. rugpjūčio mėn. 7 d. Tel Avive[1] Tai, kad „Zohar“ autoriai išsakė žodžius moralės, musar, forma, nėra privaloma, nes savo paslaptis jie galėjo atskleisti ir per kitus įsivilkimus. Tačiau jie norėjo suteikti savo paslaptims moralės įsivilkimą, kad skaitytojui būtų aišku, jog …
164. Skirtumas tarp materialiojo ir dvasinio pasaulio
164. Skirtumas tarp materialiojo ir dvasinio pasaulio Išgirsta 1948 m. rugpjūčio 8 d.[1] Egzistuoja skirtumas tarp materialumo ir dvasingumo. Materialiame pasaulyje jėga yra pirmesnė už veiksmą, kaip pasakyta: „Prieš tai, nei jie pašauks, Aš atsakysiu.“[2] Juk ten tvarka jau atitinka Galutinį Ištaisymą. Tai reiškia, kad nieko nedaroma, kol nėra jėgos, …
165. Elišos prašymo Elijui paaiškinimas
165. Elišos prašymo Elijui paaiškinimas Išgirsta Elijas paklausė jo: „Ką man padaryti dėl tavęs?“ Jis atsakė jam: „Kad tavo dvasia būtų manyje dvigubai didesnė.“ Jis atsakė jam: „Sunkaus dalyko paprašei.“[1] Esmė ta, kad yra 288 (kibirkščių) išsiaiškinimas. Yra akmeninės širdies savybė, kurios išsiaiškinti neįmanoma. Tačiau kai išsiaiškinamos 288 [kibirkštys], išsiaiškinama …
166. Dvi suvokimo dalys
166. Dvi suvokimo dalys Išgirsta Yra dvi dalys: [1] pasaulių nusileidimo procesas iš viršaus žemyn, [2] procesas iš apačios į viršų. Pirmoji dalis – „kurią Visagalis sukūrė, kad darytų“[1], tai reiškia, kad Kūrėjas paruošė mums vietą darbui. Antroji dalis – kai pradedame veikti ir įsivilkti iš apačios į viršų. Tačiau …
167. Kodėl vadinama „Atgailos šeštadieniu“
167. Kodėl vadinama „Atgailos šeštadieniu“ 1948 m. spalio 9 d. Atgailos šeštadienį Tel Avive[1] Priežastis, kodėl tai vadinama „Atgailos šeštadieniu“, ta, kad [dešimties „atgailos dienų“ pabaigoje, Jom Kipuro metu] sakoma „už nuodėmę“[2]. Ir kiekvienas, kuris tiria [maldą] „už nuodėmę“, be abejo, neranda ten savo vietos [net] 60 procentų. O 40 …
168. Izraelio papročiai
168. Izraelio papročiai Išgirsta Izraelio papročiai yra tokie svarbūs, kad galima sakyti, jog jie suteikia daugiau dvasingumo nei patys priesakai. Nors už papročių pažeidimą nėra bausmės, o už įstatymų pažeidimą yra bausmės. Vis dėl to, kalbant apie naudą – tai yra kaip pasiekti jaudulį …
169. Apie tobulą teisuolį
169. Apie tobulą teisuolį Išgirsta Dėl „visiško teisuolio“ – tokio, kuris niekada nenusidėjo. Bet pasakyta: „Nėra žemėje teisuolio, kuris darytų gera ir nenusidėtų.“[1] [Baal Sulamas] atsakė, kad kiekvienoje pakopoje egzistuoja „visiško teisuolio“ būsena, kurioje nėra vietos nuodėmei. Šioje pakopoje jis niekada nenusidėjo. Tai yra savybė nuo chaze ir aukščiau bet …
170. Tegul tavo krepšyje nebūna didelio akmens
170. Tegul tavo krepšyje nebūna didelio akmens Išgirsta „Tavo krepšyje neturi būti didelio ir mažo akmens.“[1] „Akmeniu“ vadinama tikėjimo savybė [juk tai svėrimo akmuo]. Tai yra mažumo savybė, esanti virš žinojimo. Tačiau kartu reikia pasakyti, kad tu turi „didelį akmenį“, tai yra žinojimą. Tai reiškia, kad tai, ką darai, jau …
171. „Zohar“ knyga, Emor. 1.
171. „Zohar“ knyga, Emor. 1. Išgirsta 1949 m. balandžio 18 d.[1] „Zohar“ knygoje, skyriuje „Emor“, sakoma: „ Izraelio Susirinkimas pasakė: „Aš miegu“[2] Egipto tremtyje.“[3] Mochin išnykimas vadinamas „miegu“. „Bet mano širdis budi.“⁸⁵⁰ Širdis, lev[4], – tai 32 Chochmos kelių savybė. Tai reiškia, kad juose švietė Chochmos savybė. Tačiau ji buvo …
172. Apie kliūtis ir trukdžius
172. Apie kliūtis ir trukdžius Išgirsta 1949 m. balandžio 20 d. Tel Avive[1] Visos kliūtys ir trukdžiai, kurie atsiranda ir atsiskleidžia prieš mūsų akis, yra ne kas kita, kaip priartėjimo savybė, kai Kūrėjas nori mus priartinti prie Savęs. Visos šios kliūtys mus tik suartina. …
173. Kodėl sako „Lechaim!“
173. Kodėl sako „Lechaim!“ Išgirsta 1949 m. gegužės 7 d. šeštadienio vaišių metu[1] [Baal Sulamas] pasakė apie tai, kodėl sakoma: „Lechaim! „Už gyvenimą!“, kai geriamas vynas. Jis rėmėsi mūsų išminčių posakiu „Vynas ir gyvenimas – pagal išminčius ir jų mokinius“[2]. Iš pirmo žvilgsnio, kyla klausimas: kodėl tik išminčiams ir jų …
174. Apie paslėptį
174. Apie paslėptį Išgirsta Apie paslėptį, kuri yra ištaisymas, nes be jo žmogus negalėtų pasiekti tobulumo, jis nebūtų vertas suvokti to svarbos. Tačiau kai atsiranda paslėptis, tai tampa jam svarbu, nors pats žmogus negali iki galo įvertinti tikrosios svarbos paslėpties. Tačiau paslėptis suteikia tam svarbą. Kuo labiau jaučiama paslėptis, tuo …
175. Jei kelias bus tau tolimas
175. Jei kelias bus tau tolimas Išgirsta 1949 m. gegužės 21 d. šeštadienio vaišių metu[1] „Kai kelias bus tau tolimas, tiek, kad negalėsi jo pakelti.“[2] [Baal Sulamas] paaiškino, kodėl kelias toks tolimas, – nes „negalės to pakelti“. Nes negali pakelti Toros ir priesakų naštos. Todėl kelias jam atrodo tolimas. Patarimas …
176. Geriant spiritą po Avdalos
176. Geriant spiritą po Avdalos Išgirsta 1950 m. rugsėjo 21 d.[1] „Jis surengė šventę po savo išėjimo iš šventumo.“[2] Šventumas yra Chochmos ir kairės linijos savybė. O ten, kur yra teismų baimė, nėra vietos šventei. Tačiau „po savo išėjimo iš šventumo“, kuris vadinamas Chochma ir kaire linija, jis „surengė šventę“. …
177. Apie išpirkimą
177. Apie išpirkimą Išgirsta „Nuodėmių išpirkimas“ vyksta per Chochmos šviesos atskleidimą. Tai vadinama nuodėmių išpažinimu, viduj, kuris yra Chochmos pritraukimas. Kuo daugiau žmogus išpažįsta nuodėmes, tuo labiau jam atsiskleidžia Chochmos savybė. Apie tai pasakyta: „Tą dieną ieškos Jokūbo kaltės, ir jos nebus.“[1] Nes už kiekvieną nuodėmę, už kurią jam atleidžiama, …
178. Apie tris dalyvius žmoguje
178. Apie tris dalyvius žmoguje Išgirsta 1951 m. gegužės 9 d. vaišių, skirtų „Zohar“ dalies baigimo garbei, metu[1] Kalbant apie tris dalyvius žmoguje: Kūrėją, tėvą ir motiną. [Baal Sulamas] pasakė, kad egzistuoja ir ketvirtasis dalyvis – tai žemė. Žmogus negali egzistuoti, jei negauna maisto iš žemės. O „žemė“ reiškia Malchut. …
179. Apie tris linijas
179. Apie tris linijas Išgirsta 1951 m. balandžio 23 d.[1] Yra trijų linijų sąvoka, ir tai, kad „Izraelis laikosi už Karaliaus kūno“. Ir Egipto tremtis, kai Izraelio tauta turėjo nusileisti į Egiptą. Ir išėjimas iš Egipto. Tai, kad „tas, kuris ruošiasi vesti, turi atsivesti su savimi paprastą žmogų“[2].Tai, ko Abraomas …
180. „Zohar“ knyga, „Emor“ skyrius. 2.
180. „Zohar“ knyga, „Emor“ skyrius. 2. Išgirsta 1951 m. balandžio 23 d. Tel Avive[1] „Zohar“ knygoje, skyriuje „Emor“, sakoma: „Rabi Chija atskleidė: „Aš miegu, bet mano širdis budi“[2] ... Izraelio Susirinkimas tarė: „Aš miegu“ Egipto tremtyje. Nes mano sūnūs buvo sunkioje vergijoje.“ „Bet mano širdis budi“⁸⁸⁶ – kad juos apsaugotų, …
181. Apie garbę
181. Apie garbę Išgirsta 1951 m. gegužės 1 d.[1] Garbė yra tai, kas paralyžiuoja kūną. Ir tiek, kiek ji kenkia sielai. Todėl visi teisuoliai, kurie įgijo žinomumą ir garbę, – tai įvyko dėl bausmės. Tačiau didieji teisuoliai, kai Kūrėjas nenori, kad jie prarastų dėl to, kad tapo žinomi kaip teisuoliai, …
182. Mozė ir Saliamonas
182. Mozė ir Saliamonas Išgirsta 1951 m. gegužės 10 d.[1] Mozė ir Saliamonas – tai panim ir achoraim savybės. Apie Mozę pasakyta: „Ir pamatysi Mane iš nugaros [tai yra iš achoraim pusės].“[2] Saliamonas – tai panim savybė. Tik Saliamonas naudojasi Mozės achoraim savybe. Todėl žodžio „Saliamonas“ raidės sudaro žodžio „Mozei“ …
183. Mesijo savybė
183. Mesijo savybė Išgirsta Yra [1] Mesijo ben Josefo ir [2] Mesijo ben Dovydo savybės. Jos turi susijungti viena su kita. Tada jose atsiranda tikras tobulumas.
184. Skirtumas tarp tikėjimo ir proto
184. Skirtumas tarp tikėjimo ir proto Išgirsta 1949 m. vasario 14 d. Tverijoje[1] Skirtumas tarp tikėjimo ir proto. Yra tikėjimo savybė, pasireiškianti tuo, kad ji veikia kūną labiau nei protas. Taip yra todėl, kad tikėjimas yra arčiau kūno. Juk tikėjimas yra Malchut savybė, o kūnas priklauso Malchut, todėl ji jį …
185. Paprastą žmogų veikia šeštadienio baimė
185. Paprastą žmogų veikia šeštadienio baimė Išgirsta Mūsų išminčiai sakė: „Paprastą žmogų veikia šeštadienio baimė.“[1] Taigi, „Išminčius yra šeštadienio savybė“[2]. Šeštadienis yra Galutinio Ištaisymo savybė. Tai reiškia, kad kaip ir Galutiniame Ištaisyme, visi kelim jau bus ištaisyti ir galės priimti ir įsivilkti į Aukštesniąją šviesą, taip ir šeštadienis yra galutinė …
186. Padaryk šeštadienius darbo dienomis, ir nereikės kūrinių
186. Padaryk šeštadienius darbo dienomis, ir nereikės kūrinių[1] Išgirsta Šeštadienį draudžiama dirbti, tai yra negalima atlikti žadinimo iš apačios. O išminčius [pažodžiui „Išminčiaus mokinys“] – tai mokinys, kuris nusipelnė tapti Kūrėjo, vadinamo „Išminčiumi“, mokiniu, ir tai taip pat yra žadinimo iš viršaus savybė, nes atskleidžiamos Toros paslaptys. Todėl kai ateina …
187. [Prieštaravimų] sprendimas pastangomis
187. [Prieštaravimų] sprendimas pastangomis Išgirsta Apie apatinės žemutinės chei einaim, „akis“. Tai reiškia, kad atsiranda ekrano ir uždangos savybė ant einaim, nes einaim reiškia Valdymą, tai yra jis mato paslėptą Valdymo savybę. Dėl patirties. Tai reiškia, kad žmogus neturi galimybės išspręsti [prieštaravimo] nei viena, nei kita kryptimi. Juk jis negali …
188. Visas darbas – tik toje vietoje, kur yra du keliai. 2.
188. Visas darbas – tik toje vietoje, kur yra du keliai. 2. Išgirsta 1948 m. sausio 24 d.[1] Visas darbas yra toje vietoje, kur yra du keliai, nes „Ir gyvens jais“[2] – o ne mirs dėl jų“[3]. O [priesakas] „Mirk, bet nenusiženk“ taikomas tik trims priesakams. Drauge matome, kad pirmieji …
189. Veiksmas daro įtaką minčiai
189. Veiksmas daro įtaką minčiai Išgirsta 1942 m. spalio 8 d.[1] Reikia suprasti aštrumo, entuziazmo ir išradingumo priežastį, dėl kurios visi organai veikia taip, kaip turėtų, dideliu tempu, kai žmogus galvoja apie materialius įsigijimus. Kiekvienam sielos poreikiui tenkinti žmogaus kūnas su visais jutimo organais veikia patirdamas didelį sunkumą. Taip yra …
190. Bet koks veiksmas palieka pėdsaką
190. Bet koks veiksmas palieka pėdsaką Išgirsta 1949 m. balandžio 15 d. per Pesacho vaišes[1] [Baal Sulamas] paklausė, ar mums daro įtaką žemės išlaisvinimas iš pavergėjų rankų. Juk nusipelnėme tapti laisvi nuo tautų jungo. Tapome kaip visos tautos, kurios nepavergia viena kitos. Ir ar paveikė ši laisvė mus taip, kad …
191. Nuopuolio metas
191. Nuopuolio metas Išgirsta 1938 m. birželio 13 d.[1] Sunku apibūdinti nuopuolio būseną, kai prarandama visa tarnystė ir pastangos, kurios buvo įdėtos per visą laiką nuo tarnavimo pradžios iki šio nuopuolio. Jis tampa panašus į tą, kuris niekada nejautė tarnavimo Kūrėjui skonio, ir tarsi tai būtų už jo ribų – …
192. Apie burtus
192. Apie burtus Išgirsta 1949 m. Tel Avive[1] Kalbant apie burtus, kurių prasmė ta, kad du [variantai] yra lygiaverčiai ir protu neįmanoma išsiaiškinti, kuris iš jų svarbesnis. Todėl reikalingas burtas. „Zohar“ knygoje, skyriuje „Emor“[2], klausiama: kaip gali būti, kad ožys, skirtas Kūrėjui, ir ožys, skirtas Azazeliui, būtų lygiaverčiai? Esmė ta, …
193. Jiems abiem tarnauja viena siena
193. Jiems abiem tarnauja viena siena Аchоrаim būsena iš esmės yra susijusi su Chochmos šviesos, kuri yra gyvybinės jėgos esmė, trūkumu, nes ji vadinama „tiesioginės šviesos savybe“. Ši šviesa buvo apribota, kad [žmogus] nepasiektų, baisu pagalvoti, formos skirtumo. Todėl ZON (Zeir Anpin ir Nukva savybės), kai jos nėra ištaisytos, neturi …
194. Apie septynias pilnas dienas
194. Apie septynias pilnas dienas Perrašyta iš mano tėvo ir Mokytojo užrašų Apie septynias pilnas [dienas] Mėnulio pašventinimui[1], kai įprasta laukti septynias pilnas [dienas] ir, be to, iki šeštadienio pabaigos. Nereikia daryti taip, kaip kartais daroma, kai šeštadienio pabaiga sutampa su septynių dienų viduriu ir tada pašventinamas Mėnulis, arba kai …
195. Apdovanojimas – aplenkti laiką
195. Apdovanojimas – aplenkti laiką Išgirsta 1938 m.[1] „Nusipelnėte „ Aš pagreitinsiu achišena[2], tai yra Toros keliu, „nenusipelnėte“ – kančių keliu, kuris yra vystymosi kelias, nes galiausiai viskas bus tobula. Toros kelio prasmė ta, kad žmogui suteikiamos specialios priemonės, sgulot, kad jis galėtų susikurti tinkamus kelim. O kelim susidaro dėl …
196. Išorinių prisisiurbimas
196. Išorinių prisisiurbimas Išgirsta 1938 m.[1] Reikia žinoti, kad klipot gali prisisiurbti tik ten, kur yra trūkumo vieta. O ten, kur yra tobulumas, jos pabėga ir negali prisiliesti. Iš čia suprasime, kas yra sudužimas, kaip keliose vietose sakoma, kad tai yra Chochmos šviesos atskyrimas nuo Chasadim šviesos, kadangi tarp Acilut …
197. Knyga, pasakotojas ir pasakojimas
197. Knyga, pasakotojas ir pasakojimas Išgirsta 1938 m.[1] Knyga, pasakotojas, pasakojimas[2]. „Knyga“ vadinama tokia, kokia ji buvo iki sukūrimo. „Pasakotojas“ – tai knygos autorius. Pasakojimas – tai pasakotojo ir knygos junginys, kurie turi įgyti pasakojimo būseną, tai yra Toros kartu su Duodančiu Torą. [1] Hebrajų data: 5699 m. [2] …
198. Laisvė
198. Laisvė Išgirsta 1938 m.[1] „Užrašyta [ant akmeninės plokštės]“[2]. Reikia skaityti ne „užrašyta“, charut, o „laisvė“, cherut[3]. Paaiškinimas. Juk pasakyta: „Užrašyk juos ant savo širdies kraštų.“[4] Rašoma rašalu, o tai reiškia juodumo savybę. Kiekvieną kartą, kai žmogus rašo, tai yra priima tam tikrus sprendimus, kaip elgtis, o vėliau grįžta prie …
199. Kiekvienas žmogus iš Izraelio
199. Kiekvienas žmogus iš Izraelio Išgirsta trečiąją pusiau šventinę dieną Kiekvienas žmogus iš Izraelio turi vidinį tašką širdyje, ir tai yra paprasto tikėjimo savybė. Tai yra mūsų protėvių, kurie stovėjo ant Sinajaus kalno, palikimas. Tik ją dengia daug įsivilkimų, klipot, tai yra daug rūšių lo lišma įsivilkimų. Reikia pašalinti visas …
200. Ekrano apsivalymas
200. Ekrano apsivalymas Išgirsta kislevo mėnesio 1 d., šeštadienį, Tverijoje Kalbant apie ekrano apsivalymą, kuris vyksta parcufe, dėl to dingsta ir šviesa. To priežastis ta, kad po apribojimo šviesa priimama tik ekrano kli, kuris yra atstūmimo jėga. Tai yra svarbiausia kli. Išnyksta šis kli, išnyksta ir šviesa. Tai reiškia, kad …
201. Dvasinis ir materialus darbas
201. Dvasinis ir materialus darbas Išgirsta 1938 m. gruodžio 18 d., pirmąją Chanukos dieną [1] Kodėl matome, kad materialiajame pasaulyje daugybė žmonių dirba su dideliu užsidegimu net toje vietoje, kur yra pavojus gyvybei, o dvasiniame pasaulyje kiekvienas saugo ir kruopščiai tikrina savo sielą? Be to, materialiajame pasaulyje žmogus gali dirbti, …
202. Iš savo veido prakaito valgysi duoną. 2.
202. Iš savo veido prakaito valgysi duoną. 2. Išgirsta Šviesos sumažėjimas yra jos ištaisymas. Tai reiškia, kad nieko nepasiekiama be pastangų. Kadangi šviesos tobulai, absoliučiai aiškiai suvokti neįmanoma, patarimas buvo sumažinti šviesą. Taip ją bus galima suvokti su nedidelėmis pastangomis, kurias gali įdėti žemesnysis. Panašiai kaip tas, kuris nori perkelti …
203. Žmogaus išdidumas jį žemina
203. Žmogaus išdidumas jį žemina Išgirsta 1938 m. spalio 12 d.[1] „Žmogaus išdidumas jį žemina.“[2] Paaiškinimas: juk žinoma, kad žmogus sukurtas pačiu žemiausiu. Tačiau jei žemasis pripažįsta savo vietą, jis nepatiria kančių dėl to, kad jis žemas. Tokia jo vieta. Panašiai kaip kojos, kurios nejaučia jokio žemumo dėl to, kad …
204. Darbo tikslas. 2.
204. Darbo tikslas. 2. Išgirsta 1938 m.[1] Pasiruošimo metu visas darbas sutelktas į draudimus [„ne“]. Kitaip tariant, į „ne“, kaip pasakyta: „Ir jie bus engiami šalyje ne.“[2] Kalbos požiūriu, tai yra „aš“ savybės požiūriu, pirmiausia reikia nusipelnyti meilės savybės. Pasiruošimo metu yra tik darbas su savybe „ne“, tai reiškia „tegul …
205. Išmintį skelbia gatvėje
205. Išmintį skelbia gatvėje Išgirsta 1938 m.[1] „Išmintį skelbia gatvėje, aikštėse šaukia balsu.“[2] „Kuris kvailas, tegul užsuka čia, beširdžiui ji pasakė...“[3] Tai reiškia, kad kai žmogus pasiekė susiliejimą su Kūrėju, šventoji Šchina jam pasakė, jog tai, kad iki tol jam reikėjo būti kvailio būsenoje, nėra taip, kad tai būtų tiesa, …
206. Apie tikėjimą ir malonumą
206. Apie tikėjimą ir malonumą Išgirsta 1938 m.[1] Žmogus niekada neklausia apie malonumą: koks bus šio malonumo tikslas? Jei [jo] prote kiltų nors mažiausia mintis paklausti apie jo [tai yra malonumo] tikslą, tai yra ženklas, kad tai nėra tikrasis malonumas. Juk malonumas užpildo visas tuščias vietas, ir, savaime suprantama, prote …
207. Gavimo dėl davimo prasmė
207. Gavimo dėl davimo prasmė Išgirsta šeštadienį, teveto mėn. 13 d. Žmonės vaikšto ant dviejų kojų, kurios vadinamos „malonumu ir kančiomis“. Malonumo vietos jie visada siekia, o iš kančios vietos visada bėga. Todėl kai žmogus nusipelno pajusti Toros ir priesakų skonį, kaip pasakyta: „Paragaukite ir pamatysite, koks nuostabus yra Kūrėjas“[1], …
208. Apie pastangas
208. Apie pastangas Išgirsta Žmogaus dedamos pastangos – tai tik pasiruošimas tam, kad pasiektų pasiaukojimo būseną. Todėl žmogus turi nuolat pratintis prie pasiaukojimo būsenos, nes neįmanoma pakilti į jokią pakopą be pasiaukojimo. Juk tik tai yra įrankis, leidžiantis nusipelnyti visų pakopų.
209. Trys maldos sąlygos
209. Trys maldos sąlygos Išgirsta Yra trys maldos sąlygos: Tikėti, kad Kūrėjas gali jį išgelbėti, nors jo sąlygos – blogiausios iš visų jo amžininkų. Argi Kūrėjo ranka per trumpa, kad jį išgelbėtų? Juk, priešingu atveju, baisu ir pasakyti, kad „[net] Šeimininkas negali išgelbėti savo turto kelim“[1]. Kai jis nebeturi jokio …
210. Graži yda tavyje
210. Graži yda tavyje Išgirsta Talmude parašyta[1]: „Vienas žmogus pasakė savo žmonai: Kol neparodysi savyje gražios ydos. Rabi Išmaelis, rabi Josi sūnus, pasakė, kad Kūrėjas sako, jog tu negalėsi prie Jo prilipti, kol neparodysi savyje gražios ydos.“ Pagal pirmąjį Tosafot[2] aiškinimą, draudžiama su ja mėgautis, kol ji gali rasti ką …
211. Kaip stovintis prieš Karalių
211. Kaip stovintis prieš Karalių Išgirsta 1938 m. rugpjūčio 28 d.[1] „Sėdintis savo namuose nėra panašus į tą, kuris stovi priešais Karalių.“[2] Kitaip tariant, tikėjimas turi būti toks stiprus, kad žmogus visą dieną jaustų, jog stovi prieš Karalių. Tada, be abejonės, jame tobulai atsiskleis meilė ir jaudulys. Kol jis nepasiekė …
212. Apkabinimas iš dešinės ir apkabinimas iš kairės
212. Apkabinimas iš dešinės ir apkabinimas iš kairės Išgirsta 1941 m. lapkričio 28 d.[1] Egzistuoja apkabinimas iš dešinės ir apkabinimas iš kairės. Abu jie turi būti amžini. Tai reiškia, kad jei žmogus yra dešinės savybėje, jis svarstys, kad kairės savybės pasaulyje nėra. Taip pat kai jis užsiima kaire [linija], jis …
213. Apie chisarono atskleidimą
213. Apie chisarono atskleidimą Išgirsta Pagrindinis [veiksmas] ir pagrindas – didinti poreikį, chisaroną. Juk tai – pamatas, ant kurio statomas visas pastatas. O pastato tvirtumas matuojamas pagal jo pamatą. Žmogų stengtis verčia daugybė priežasčių, tačiau jos dažnai nėra nukreiptos į tikslą. Todėl pamatas sugadina visą pastatą. Nors nuo lo lišma …
214. Garsus vartuose
214. Garsus vartuose Išgirsta 1939 m. per Šavuoto šventę Jeruzalėje[1] [Šventajame Rašte pasakyta:] „Aš Kūrėjas jūsų Visagalis“[2], taip pat „Zohar“ knygoje: „Garsus vartuose.“[3] [Baal Sulamas] klausia: kodėl mūsų išminčiai pakeitė Šventojo Rašto žodžius, pavadinę Susirinkimo Šventę „Mūsų Toros Dovanojimu“? Juk Toroje ši šventė aiškiai pavadinta „Pirmųjų vaisių aukojimu“, kaip pasakyta: …
215. Apie tikėjimą
215. Apie tikėjimą Išgirsta 1939 m. per Šavuoto šventę Jeruzalėje[1] Tikėjimas yra grynas darbas. Juk noras gauti nedalyvauja šiame darbe, atvirkščiai – noras gauti jam priešinasi. Šio noro prigimtis yra dirbti tik toje vietoje, kur jis mato ir supranta, priešingai nei [darbas] virš žinojimo. Todėl tokiu būdu susiliejimas gali būti …
216. Dešinė ir kairė
216. Dešinė ir kairė Išgirsta teveto mėn. 6 d. Yra žinoma, kad egzistuoja dešinės ir kairės [linijos] savybės. Dešinėje [linijoje] yra Chochma, Chesed ir Necach savybės. Kairėje yra Bina, Gvura ir Chod savybės. Dešinė linija vadinama „asmeninio valdymo savybe“, o kairė – „atlygiu ir bausme“. Kai dirbama dešine [linija], reikia …
217. Jeigu ne aš sau, tai kas man?
217. Jeigu ne aš sau, tai kas man? Išgirsta adaro 27 d. „Jei ne aš sau, tai kas man, o kai aš sau, tai kas aš esu?“[1] Viena prieštarauja kitam. Esmė ta, kad žmogus visą savo darbą turi atlikti šioje savybėje: „Jei ne aš sau, tai kas man.“ Tai reiškia, …
218. Tora ir Kūrėjas yra viena visuma
218. Tora ir Kūrėjas yra viena visuma „Tora ir Kūrėjas yra viena visuma.“ Nėra abejonės, kad dirbant tai du skirtingi dalykai. Negana to, jie netgi prieštarauja vienas kitam. Juk „Kūrėjo“ savybė – tai susiliejimas, o susiliejimas reiškia panašumą, būties anuliavimo būseną. [Visada reikėtų įsivaizduoti, kas su juo vyko, kai jis …
219. Apie pasiaukojimą
219. Apie pasiaukojimą Išgirsta Tarnystė turi vykti su jauduliu ir meile. Apie meilės savybę nereikia kalbėti, kad jai reikalingas pasiaukojimas, nes tai natūralu. Stipri meilė iš tikrųjų užvaldo visą sielą, kaip pasakyta: „Stipri kaip mirtis yra meilė.“[1] Tačiau pagrindinis pasiaukojimas [reikalingas] jaudulio savybėje. Kitaip tariant, jis dar nejaučia meilės skonio …
220. Apie kančias
220. Apie kančias Išgirsta Sunkios kančios, kurias patiria žmonės, kyla tik dėl to, kad jiems trūksta gyvybinės jėgos. Bet ką žmogui daryti, juk ne jo valioje įgyti gyvybinę jėgą? Tokiu metu jis puola į melancholiją. Tačiau tokiu metu reikia didelio sustiprėjimo, bet kaip tai pasiekti?
221. Valdžia visiems
221. Valdžia visiems Išgirsta Kli gali išeiti iš valdžios, kurioje jis yra, tik kai jį užpildo kuo nors kitu. Tačiau tuščias kli būti negali. Todėl kai yra Sitra Achros valdžioje, tai, be abejo, reikia išvesti iš ten, todėl reikia stengtis, kad jis būtų pripildytas visų kitų dalykų. Todėl būtinai reikia …
222. Apie tą dalį, kuri duodama Sitrai Achrai, kad ji būtų atskirta nuo šventumo
222. Apie tą dalį, kuri duodama Sitrai Achrai, kad ji būtų atskirta nuo šventumo Išgirsta Pasakyta: „Iš pradžių Kūrėjas sukūrė pasaulį pagal teismo matą. Jis pamatė, kad pasaulis negali egzistuoti.“[1] Paaiškinimas: teismo matas – tai Malchut. Ten buvo apribojimo vieta ir nuo ten ir žemiau yra išorinių [nešvarių norų] savybės. …
223. Įsivilkimas į maišinį audeklą, melas – stropumas
223. Įsivilkimas į maišinį audeklą, melas – stropumas Išgirsta „Negalima įeiti pro karališkuosius vartus vilkint maišiniu audeklu.“[1] Tai reiškia, kad kai pats žmogus save pažadina [matydamas], kiek toli jis nuo Kūrėjo ir pilnas nusižengimų, nuodėmių ir nusikaltimų, tada jis negali būti susiliejęs ir jam neįmanoma gauti jokio išsigelbėjimo iš Kūrėjo. …
224. Apie vyriškąjį pagrindą ir moteriškąjį pagrindą
224. Apie vyriškąjį pagrindą ir moteriškąjį pagrindą Išgirsta Malchut pakilimas į einaim vietą vadinamas „moteriškuoju pagrindu“ [Nukvos pagrindu]. Tai yra Nukva yra chisarono savybė, ir [užpildymo] sumažėjimas ten yra chisarono savybė. Tai yra kai ji yra einaim, tai yra Chochma, tai vis dėlto vadinama pirmąja iš keturių stadijų. Kitaip – …
225. Pakelti save
225. Pakelti save Išgirsta Neįmanoma pakelti savęs aukščiau savo rato. Todėl žmogus turi maitintis iš jį supančios aplinkos. Jam nėra jokios kitos išeities, tik [tobulėti] per Torą ir didesnes pastangas. Todėl jei žmogus pasirenka gerą aplinką, jis laimi laiko ir pastangų, nes jis elgiasi pagal savo aplinką.
226. Rašytinė Tora ir žodinė Tora. 2.
226. Rašytinė Tora ir žodinė Tora. 2. Išgirsta 1943 m. vasario 2 d.[1] „Rašytinė Tora“ – tai budinimo iš viršaus savybė. „Žodinė Tora“ – tai budinimas iš apačios. Abi jos kartu vadinamos savybe „Šešerius metus jis dirbs, o septintaisiais išeis į laisvę“[2]. Juk apie darbą galima kalbėti būtent toje vietoje, …
227. Atlygis už priesaką – priesako Davėjas
227. Atlygis už priesaką – priesako Davėjas Išgirsta Žmogus turėtų siekti nusipelnyti atlygio už priesaką, o tai reiškia, kad, įvykdydamas priesaką, jis nusipelnys susiliejimo su Įsakančiuoju.
228. Žuvis yra viršesnė už mėsą
228. Žuvis yra viršesnė už mėsą Išgirsta 1947 m. vasario 21 d. Tverijoje[1] Vaišių metu pirmiausia valgoma žuvis[2] todėl, kad žuvis gaunama veltui, be pasiruošimo. Todėl ji valgoma pirmiausia, nes nereikia pasiruošti. Kaip pasakyta: „Mes prisimename žuvį, kurią valgėme Egipte veltui.“[3] „Zohar“[4] knygoje paaiškinama – veltui, tai yra be priesakų, …
229. Amano kišenės
229. Amano kišenės Išgirsta 1950 m. kovo 3 d. Purimo šventės išvakarėse po Esteros ritinio skaitymo[1] Apie tai, kad valgomi chamen-tašim[2], tai yra Amano kišenės, [Baal Sulamas] pasakė: kadangi „žmogus per Purimą privalo prisigerti iki tokios [būsenos], kad negalėtų atskirti prakeiktojo Amano ir palaimintojo Mordechajus“[3], todėl valgomos „Amano kišenės“, kad …
230. Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys. 2.
230. Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys. 2. Išgirsta 1949 m. kovo 5 d. Tel Avive[1] „Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys.“[2]. Kaip įmanoma būti panašiam į Kūrėją, kai žmogus yra gaunantis, o Kūrėjas – duodantis? Apie tai kalbama eilutėje „Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys“. Jei žmogus anuliuojasi, išeina, …
231. Gavimo kelim apsivalymas
231. Gavimo kelim apsivalymas Išgirsta Givat Šaulyje (Jeruzalėje) 1928 m. sausio mėn.[1] Reikia būti atsargiems visame kame, kuo mėgaujasi kūnas. Žmogus turi dėl to gailėtis, nes gaudamas malonumą jis tolsta nuo Kūrėjo. Juk Kūrėjas yra duodantis, o jei jis [tai yra žmogus] dabar bus gaunantis, atsiras formos priešingumas. Formos skirtumas …
232. Pastangų papildymas
232. Pastangų papildymas Išgirsta „Dėjo pastangas ir nerado – netikėk.“[1] Reikia suprasti, ką reiškia „rado“. Ką reikia rasti? Esmė ta, kad „rado“ reiškia rasti malonę Kūrėjo akyse. „Rado, bet neįdėjo pastangų, – netikėk.“¹⁰¹⁵ Reikėtų paklausti: juk jis nemeluoja, juk nekalbama apie patį žmogų kaip atskirą asmenybę, o tai yra įstatymas, …
233. Apie atleidimą, atgailą ir išpirkimą[1]
233. Apie atleidimą, atgailą ir išpirkimą[1] Išgirsta „Atleidimas“, mechila, – nuo žodžių „pasaldina“, machli, į gera“[2]. Tai reiškia, kad būtent dėl sugrįžimo iš meilės, kai piktadarystės jam virsta nuopelnais, jis „pasaldina“ piktadarystes „į gera“, tai yra [paverčia jas] nuopelnais. „Atsiprašymas“, slicha, – nuo žodžių „išsiųs, ve-šilach, savo galvijus“[3] [samech s …
234. Pertraukiantis Toros žodžius, kad užsiimtų pokalbiais
234. Pertraukiantis Toros žodžius, kad užsiimtų pokalbiais Išgirsta 1940 m. vasario mėnesį[1] pakeliui į Gazą „Tas, kuris nutraukia Toros žodžius, kad užsiimtų kalbomis, minta rusenančiomis anglimis.“[2] Tai reiškia, kad kai žmogus studijuoja Torą ir nenutraukia studijų, Tora jam tampa liepsnojančios ugnies savybe, tai yra ji sudegina blogio pradą, ir jis …
235. Žiūrint į knygą iš naujo
235. Žiūrint į knygą iš naujo Kai žmogus knygoje perskaitė tam tikrus Toros žodžius ir juos moka mintinai, tai, kas pateko į protą, jau yra pažeista. Todėl vėl pažvelgęs į knygą iš naujo, jis gali gauti šviesos ir patirti švytėjimą iš to, ką mato. Tai jau laikoma nauju, o ne …
236. Nes mano priešai keikia mane visą dieną
236. Nes mano priešai keikia mane visą dieną Išgirsta 1942 m. rugsėjo 17 d.[1] „Nes pavydas dėl Tavo Šventyklos graužia mane“[2], „nes mano priešai keikia mane visą dieną“[3]. Prakeiksmų ir piktžodžiavimo formos pasireiškia keliais būdais. Atliekant darbą, kai jis vykdo kokį nors priesako veiksmą, kūnas jam sako: „Kas tau iš …
237. Juk negali žmogus pamatyti Mane ir likti gyvas
237. Juk negali žmogus pamatyti Mane ir likti gyvas Išgirsta „Juk žmogus negali pamatyti Mane ir likti gyvas.“[1] Tai reiškia, jei žmogus pamatytų dieviškumo atskleidimą didesniu mastu, nei yra pasiruošęs matyti, jis gali pasiekti gavimą, o tai yra priešinga Gyvybės Šaltinio savybei. Tuomet jis pasiektų mirtį. Todėl jis privalo eiti …
238. Laimingas vyras, kuris tavęs nepamiršta, ir žmogus, kuris stengiasi dėl Tavęs
238. Laimingas vyras, kuris tavęs nepamiršta, ir žmogus, kuris stengiasi dėl Tavęs Išgirsta elulo mėn. 10 d. „Laimingas vyras, kuris nepamiršta Tavęs, ir žmogus, kuris stengiasi dėl Tavęs.“[1] Kai žmogus dirba „baltumo“ savybėje, visada reikia atsiminti, kad viskas, ko jis nusipelnė, kyla iš to, kad jis priėmė „juodumo“ savybę. Reikia …
239. Skirtumas tarp Mochin Šavuoto ir Mochin šeštadienio minchos (dieninės maldos)
239. Skirtumas tarp Mochin Šavuoto ir Mochin šeštadienio minchos (dieninės maldos) Štai kuo skiriasi Šavuotas, kuris yra Zeir Anpino pakilimas į Arich Anpino dikna, „barzdos“ savybę, ir šeštadienio mincha“[1], kurios metu taip pat [vyksta] pakilimas į Arich Anpino būseną. Šavuotas yra Mochin de-Chochma savybė IŠSUT atžvilgiu, tai yra Binos, kuri …
240. Atsigręžk į tuos, kurie ieško Tavęs, kai jie ieško Tavo veido
240. Atsigręžk į tuos, kurie ieško Tavęs, kai jie ieško Tavo veido Išgirsta pirmąją Slichot dieną iš mano tėvo ir Mokytojo „Kreipkis į Tavęs ieškančius, kai jie ieško Tavo veido, atsakyk jiems iš Savo dangaus buveinės ir neužverk Savo ausies jų maldos šauksmui.“[1] [Žinoma], kad pasaulio sukūrimo tikslas buvo …
241. Šaukitės Jo, kai Jis arti
241. Šaukitės Jo, kai Jis arti „Šaukitės Jo, kai Jis arti.“ Reikia suprasti, ką reiškia „kai Jis arti“[1], – juk „visa žemė pilna Jo šlovės“[2]. Išeina, kad Jis visada arti. Tokiu atveju, ką reiškia „kai Jis“? Pasirodo, yra laikas, kai Jis nėra arti. Reikalas tas, kad būsenos visada vertinamos žmogaus, …
242. Ką reiškia darbe „džiuginti vargšus per šventadienį“
242. Ką reiškia darbe „džiuginti vargšus per šventadienį“ Išgirsta trečią pusiau šventinę Sukoto dieną „Zohar“[1] knygoje pasakyta: „Dalis Kūrėjui“ – reiškia džiuginti vargšus.“ [Baal Sulamas] komentare Sulam paaiškina: kai Kūrėjas pamatė, kad lo lišma [dėl savęs] neatveda prie lišma [dėl Kūrėjo], „Jis pakilo, kad sugriautų pasaulį“. Tai reiškia, kad jam …
243. Apie šešėlio tikrinimą Ošana Raba naktį
243. Apie šešėlio tikrinimą Ošana Raba naktį Išgirsta 1943 m. kovo 1 d.[1] Kalbant apie šešėlį – priimta, kad Ošana Raba[2] naktį kiekvienas pasitikrintų, ar jis turi šešėlį, ir tada jis būtų tikras, kad jam viskas bus gerai[3]. Šešėlis reiškia įsivilkimą, kai į šį įsivilkimą įsivelka šviesa. Be įsivilkimo nėra …
244. Visi pasauliai
244. Visi pasauliai Išgirsta 1943 m. vasario 17 d. Tel Avive[1] Visi pasauliai, kuriuose skiriame daugybę pakopų ir daugybę paslėpčių, – visa tai yra susiję su sielomis, kurios iš tikrųjų ir gauna iš šių pasaulių. Iš čia suprasime taisyklę „Visko, ko nesuvokiame, mes nevadiname vardu“. Nes vardas rodo suvokimą. Kitaip …
245. Prieš vaisiaus sukūrimą
245. Prieš vaisiaus sukūrimą Išgirsta Ijaro mėn. 21 d. Jeruzalėje Prieš sukuriant vaisių, apie šį [sėklos] lašą paskelbiama, ar jis bus kvailas, ar protingas..., bet ar bus teisuolis ar nusidėjėlis, nepasakyta[1]. Reikėtų paklausti pagal tai: juk neįmanoma, kad kvailys būtų teisuolis, nes „žmogus nepadarys nusikaltimo, jei į jį neįeis kvailumo …
246. Išsiaiškinti, kas yra mazla
246. Išsiaiškinti, kas yra mazla Išgirsta 1948 m. birželio 14 d.[1] Žodis mazla [מזל], „sėkmė“, išreiškia ką nors, kas yra virš proto. Kitaip tariant, nors protas įpareigoja mus mąstyti kitaip, vis dėlto jo mazal [מזל], „sėkmė“, lemia šį [reiškinį]. Čia supraskime žodžius: vaikai, gyvenimas ir pragyvenimas nepriklauso nuo nuopelnų, bet …
247. Mintis yra maitinimosi savybė
247. Mintis yra maitinimosi savybė Išgirsta 1944 m. kovo 19 d.[1] Jeruzalėje Žmoguje yra trys kūnai: vidinis kūnas, kuris yra šventosios sielos, nefeš [נפש], įsivilkimas; iš klipa Noga [קליפת נוגה]; iš gyvatės odos mišcha de-chivija [משכא דחויא]. Norint išsigelbėti nuo dviejų kūnų ir gebėti naudotis tik vidiniu kūnu, yra speciali …
248. Tegul draugas pradeda
248. Tegul draugas pradeda Meilė draugams yra prigimtis, kuri remiasi tuo, kad „Kaip [vandenyje] veidas atsispindi veide, taip žmogaus širdis – žmogaus širdyje“[1]. Tačiau kiekvienas nori, kad pradėtų draugas. Apie tai pasakyta: „Nuovokus apdovanojamas.“[2] [1] Pamokančios istorijos 27:19. [2] Žr. Pesachim traktatas 50:2.