136. Skirtumas tarp pirmųjų ir paskutinių laiškų

Išgirsta 1947 m. per Purimą^[1]

Skirtumas tarp pirmųjų ir paskutinių laiškų yra tik trumpų nurodymų, patšegen, santrauka. Ką reiškia nurodymo, perduoto iš karališkųjų rūmų, turinys. Karališkieji raštininkai parengia trumpą santrauką, kad visiems būtų suprantama. Glaustai buvo parašyta „būti pasiruošusiems šiai dienai“^[2]. Raštininkai paaiškino, jog tautoms nurodyta, baisu net pagalvoti, kad jos turės keršyti judėjams. Esmė ta, kad Amanas pamanytų: „Kam, jei ne man, Karalius norės parodyti garbę!“^[3] Todėl paskutiniuose laiškuose aiškiai parašyta nuo karaliaus, kad „judėjai“ būtų paruošę. Pirmuosiuose laiškuose nebuvo aiškiai parašyta „judėjai“. Todėl jiems buvo suteikta jėga persekioti [judėjus].

Esmė ta, kad ši jėga duodama todėl, kad negalima pateisinti jokio noro gauti šviesas, tai yra pritraukti Aukštesniąsias šviesas žemyn. Juk visas darbas buvo pagrįstas tik davimu. Todėl jis [tai yra žmogus] neturi galimybių pritraukti ką nors žemyn. Todėl [jos pritraukiamos] dėl to, kad Amanui suteikiama jėga, o jis nori būtent didesnių šviesų, juk jo vardas liudija apie jį – „Amanas agagejaninas“, tai yra pakopos „stogas“, gag, reiškiantis GAR.