122. Suprasti, kas atskleidžiama Šulchan Aruch

Išgirsta 1942 m. rugsėjo 4 d.^[1]

[Reikia] suprasti, kas atskleidžiama Šulchan Aruch [Padengtas stalas]. Juk įstatymas skelbia, kad žmogus turi daug kartų mokytis „baisių dienų“ maldas, kad, atėjus maldos laikui, jau būtų patyręs ir įpratęs melstis^[2].

Esmė ta, kad malda turi būti širdyje, o tai reiškia darbą širdyje. Tai reiškia, kad širdis sutiktų su tuo, ką žmogus sako lūpomis [o jei ne, tai vadinama apgaule, kai lūpos ir širdis nesutaria]. Todėl elulo mėnesį žmogus turi įpratinti save prie didžiulio darbo. Svarbiausia, kad jis galėtų pasakyti: „Užrašyk mus gyvenimui.“ Tai yra kai jis sako: „Užrašyk mus gyvenimui“, kad ir širdis sutiktų [kad nebūtų veidmainystės], kad jo lūpos ir jo širdis sutartų, „nes žmogus mato akimis, o Kūrėjas mato per širdį“^[3].

Todėl kai žmogus šaukia: „Užrašyk mus gyvenimui“, čia „gyvenimas“ reiškia būti prilipusiam prie Gyvenimo Šaltinio, tai vyksta būtent dėl to, kad žmogus nori dirbti tik dėl davimo, o visos jo mintys apie savo malonumą bus panaikintos.

Kai jis jaučia, ką sako, jo širdis gali išsigąsti, kad jo malda gali būti priimta. Tai reiškia, kad jis neturės nė vieno noro sau. O dėl savo malonumo jis įsivaizduoja būseną, tarsi jis paliktų visus šio pasaulio malonumus kartu su visais žmonėmis, draugais, namiškiais, visais savo įgijimais bei nuosavybe ir pasitrauktų į dykumą, kurioje nėra nieko, išskyrus laukinius žvėris. Ir niekas nežinos apie jį ir jo egzistavimą. Jam atrodo, tarsi akimirksniu praranda visą savo pasaulį, ir jis jaučia, kad praranda pasaulį, pilną gyvenimo džiaugsmo, ir priima pasitraukimą iš šio pasaulio, kad baigia savo gyvenimą, pajutęs šį vaizdą. Kartais būna, kad Sitra Achra padeda jam nupiešti savo situaciją juodomis spalvomis, ir tada kūnas atmeta šią maldą. Išeina, kad jo malda negali būti priimta, nes jis pats nenori, kad jo malda būtų priimta.

Todėl maldai reikia pasiruošti, kad jis įprastų melstis taip, tarsi jo lūpos ir širdis sutartų. Tai gali įvykti, kai širdis sutinka dėl įpročio, suprasdama, kad gavimo būsena vadinama „atskyrimu“, o svarbiausia yra susiliejimas su Gyvenimo Šaltiniu, kuris yra davimas. Visada reikia stengtis dirbant su Malchut, kuri vadinama „užrašymo“ savybe, nes tai rašalo ir juodumo savybė. Tai reiškia, kad jis nenorėtų, jog jo darbas būtų tik „Livni ir Šimi“ savybėje, – kaip pasakyta pirmiau, kad tik baltumo metu jis klausysis Toros ir priesakų, – o [jis jų klausysis] be sąlygų, tiek baltos, tiek juodos spalvos savybėje. Jam tai visada bus lygiavertiška, tai yra kad ir kas nutiktų, jis turi paklusti Toros ir priesakų nurodymams.