98. Dvasingumu vadinama tai, kas niekada nepasikeis

Išgirsta 1948 m.^[1]

Dvasingumu vadinama tai, kas niekada neišnyksta. Todėl gavimo noras tokia forma, kokia jis yra, tai yra dėl gavimo, vadinamas materialiu noru, – juk jis bus anuliuotas, [išsivadavęs] iš šios formos, ir įgis davimo formą.

Vietos egzistavimas dvasinėje erdvėje vadinamas „tikrovės vieta“, nes kiekvienas, kuris ten ateina, tai yra į šią vietą, mato tą pačią formą kaip ir kitas. Tuo pat metu įsivaizduojamas dalykas nėra vadinamas tikra vieta, nes yra įsivaizduojama. Juk kiekvienas įsivaizduoja savaip.

O tai, kad „Tora turi septyniasdešimt veidų“, reiškia, jog tai yra septyniasdešimt pakopų. Kiekvienoje pakopoje Tora atsiskleidžia pagal tą pakopą, kurioje jis yra. Tačiau sąvoka „pasaulis“ yra tikrovė. Tai yra kiekvienas, kuris ateina į bet kurią iš septyniasdešimties pakopų tame pasaulyje, suvokia tą pačią formą, ką ir visi suvokiantieji, kurie ten atėjo.

Iš čia išeina tai, ką sakė mūsų išminčiai, aiškindami Toros posakius. Jie sako „Taip kalbėjo Abraomas Izaokui“ ir panašiai kituose išminčių posakiuose. Juk jie [tai yra išminčiai] pasakė tai, ką pasakė [Toros personažai], – kas paaiškėja šiuose posakiuose. Kyla klausimas: iš kur jie žinojo, ką vienas sako kitam?

Kaip pasakyta pirmiau, tie, kurie pasiekė tą pačią pakopą, kurioje buvo Abraomas ar bet kas kitas, matė ir žinojo tą patį, ką matė ir žinojo Abraomas. Todėl jie žino, ką kalbėjo Abraomas.

Taip pat visuose išminčių paaiškinimuose, kai jie aiškino Toros eiles, – visa tai buvo dėl to, kad jie taip pat pasiekė tą pačią pakopą. O kiekviena pakopa dvasiniame pasaulyje yra tikrovė, ir visi mato šią tikrovę. Lygiai taip pat, kaip visi, atvykstantys į Londono miestą Anglijoje, – visi jie mato, kas yra šiame mieste ir kas šiame mieste kalbama.