91. Apie sukeistus vaikus

Išgirsta 1948 m. balandžio 18 d.[1]

„Zohar“ knygoje pateikiamas paaiškinimas apie Reuveną, kuris gimė iš Lėjos[2], o jis [tai yra Jokūbas] veiksmo metu galvojo apie Rachelę. Įstatymas sako, kad jei jis galvojo apie kitą, vaikas vadinamas sukeistu sūnumi. „Zohar“ knyga paaiškina: kadangi jis galvojo apie Rachelę ir manė, kad tai iš tikrųjų Rachelė. O sukeistais vaikais vadinama, kai jo mintis būtų apie Rachelę, o tikrovėje žinotų, kad tai Lėja. Kitaip čia – kai jo mintis buvo apie Rachelę, o tikrovėje jis taip pat manė, kad tai, iš tiesų, Rachelė.

[Baal Sulamas] paaiškino tai. Juk dvasiniame pasaulyje žinoma, kad tai yra kaip spaudas ir įspaudas, tai reiškia, kad kiekviena pakopa yra aukštesnės pakopos įspaudas. Spaudas ir įspaudas – tai visada dvi priešingybės, nes įspaudas visada yra atvirkščias spaudui. Todėl išeina, kad kas Brija [pasaulyje] vadinama klipa, tas Jecira [pasaulyje] tampa šventumu. O tai, kas Jecira [pasaulyje] yra klipa, tas Asija [pasaulyje] tampa šventumu.

Todėl jei teisuolis atlieka vienijimąsi kokioje nors pakopoje, jis, be abejonės, susijungia su tos pakopos šventumo savybe. Jei veiksmo metu jis galvoja apie kitą pakopą, ir tai, kas vienoje pakopoje vadinama „šventumu“, kitoje pakopoje yra klipa, – todėl [tai] vadinama „sukeistu sūnumi“. Tai reiškia, kad tai, kas gimsta iš šios vienybės, yra sukeistas sūnus dėl to, kad pakopos viena kitos atžvilgiu yra priešpriešoje.

Su Jokūbu yra kitaip: jo mintys sukosi apie Rachelę, tai yra apie šventumo savybę, esančią Rachelės savybėje. Realybėje jis taip pat tikėjo, kad tai iš tikrųjų Rachelė. Tokiu atveju, kadangi jis [galvojo] apie Rachelės šventumo savybę, esančią Rachelėje, iš tikrųjų jis turėjo omenyje „Rachelės“ pakopą. Tokiu atveju čia nėra Lėjos savybės, kad tai būtų laikoma sukeitimo situacija.