70. Ranka stipria ir pyktį liejančia
Išgirsta 1943 m. birželio 28 d.[1]
[Reikia] suprasti žodžius „Ranka stipria... ir pyktį liejančia Aš jus valdysiu“[2]. Reikia suprasti – juk egzistuoja taisyklė, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos, kaip pasakyta: „Ne Mane šaukei, Jokūbai, nes buvau Tau našta, Izraeli.“[3] Žinomas magido iš Dubnos paaiškinimas. Ką gi tada reiškia „Ranka stipria... ir pyktį liejančia Aš jus valdysiu“?
[Baal Sulamas] sakė, reikia žinoti, tam, kuris nori įeiti į Kūrėjo darbą, kad iš tikrųjų susilietų su Juo ir įeitų į karališkąją menę, juk neleidžiama įeiti bet kam ir kiekvienam. O jį patikrina, ar jis neturi jokio kito noro, išskyrus norą susijungti [su Kūrėju], – tam leidžiama įeiti.
Kaip žmogus yra tikrinamas, ar jis turi tik vieną norą? Žmogui siunčiami trukdžiai, tai yra siunčiamos pašalinės mintys ir pašaliniai pasiuntiniai, kad jam sutrukdytų, kad jis paliktų šį kelią ir pradėtų dirbti kaip visi [„eitų visos žemės keliu“].
Jei žmogus įveikia visus sunkumus ir prasiveržia pro visas užtvaras, kurios jam trukdo, ir jei mažais dalykais atstumti jo nepavyksta, Kūrėjas siunčia jam dideles klipot ir nešvarių jėgų armadas merkavot, kad jos suklaidintų žmogų, [neleisdamos jam] susilieti su Kūrėju, o ne su kuo nors kitu. Tai vadinama, kad „stipria ranka“ Kūrėjas jį atstumia. Nes jei Kūrėjas neparodys „stiprios rankos“, sunku jį atstumti, juk jis turi didelį norą susilieti tik su Kūrėju, o ne su kuo nors kitu.
Bet tas, kuris neturi tokio stipraus noro, – kai Kūrėjas nori jį atstumti, Jis atstumia jį kuo nors lengvu, suteikdamas didelių materialių dalykų troškimą. Jis [tai yra žmogus] jau palieka visą šventą darbą. Ir nereikia jo atstumti „stipria ranka“.
Tuo metu, kai žmogus įveikia sunkumus ir kliūtis, neįmanoma lengvai jo atstumti, o [padaryti tai galima] tik „stipria ranka“. Jei žmogus įveikia ir „stiprią ranką“ ir jokiu būdu nenori pajudėti iš šventumo vietos, o nori iš tikrųjų prilipti prie Kūrėjo, bet mato, kad jį atstumia, tada žmogus sako, kad „ant jo liejasi pyktis “, antraip jam būtų leista įeiti, bet „ant jo liejasi pyktis“ iš Kūrėjo pusės, todėl jam neleidžiama įeiti į karališkąją menę ir prisirišti prie Kūrėjo.
Vadinasi, kad kol žmogus [nepasiekė būsenos, kai jis] nenori pajudėti iš savo vietos, veržiasi ir nori įeiti, negalima sakyti, kad jis jaučia, jog „ant jo išliejamas pyktis“. Bet po visų atstūmimų – kai jį atstumia, o jis nejuda iš savo vietos, tai yra jam jau atsiskleidė „ranka stipri... ir pyktį liejanti“, – tada išsipildys „Aš jus valdysiu“. Nes tik per proveržius ir dideles pastangas jam atsiskleidžia Aukštesnioji valdžia [Aukštesnioji Malchut], ir jis nusipelno įeiti į Karališkąją menę.