45. Dvi savybės Toroje ir darbe
Išgirsta 1948 m. rugsėjo 5 d.[1]
Toroje yra dvi savybės ir darbe yra dvi savybės:
- jaudulio savybė,
- meilės savybė.
„Tora“ vadinama tobulumo būsena, tai yra nekalbame apie žmogaus darbą – kokios būsenos jis yra, – o kalbame iš pačios Toros požiūrio taško.
Pirmoji [savybė] vadinama meilės savybe, tai yra žmogus turi norą ir siekį pažinti Kūrėjo kelius ir Jo paslaptingus turtus. Todėl jis deda visą savo jėgą ir energiją, kad pasiektų tai, ko geidžia. Dėl bet kurio Toros žodžio, kurį jis paima iš to, ką mokosi, jis susižavi, tarsi būtų nusipelnęs kažko labai reto. Tada, kad ir koks būtų jo susižavėjimo dydis dėl Toros svarbos, jis pamažu auga, kol jam atskleidžiamos, pagal jo pastangas, Toros paslaptys.
Antroji savybė – tai jaudulio savybė, tai yra jis nori būti Kūrėjo darbininkas. Bet „tas, kuris nežino Šeimininko nurodymų, kaip jis Jam tarnaus?“ Jis [yra] baimės ir siaubo būsenos ir nežino, kaip tarnauti Kūrėjui. Kai jis mokosi tokiu būdu ir kaskart atranda tam tikrą Toros skonį, gali tuo naudotis, ir to, ką jis pasiekė Toros studijose įspūdžio bei įkvėpimo mastu ir išlieka pastovus kelyje, tada jam palaipsniui atsiskleidžia Toros paslaptys.
Tuo skiriasi išorinė išmintis nuo Toros išminties. Išorinėje išmintyje susižavėjimas mažina protą, nes jausmas priešinasi protui. Todėl susižavėjimas sumažina proto supratimą. Tuo pačiu metu Toros išmintyje susižavėjimas yra pati esmė, kaip ir protas.
To priežastis ta, kad Tora yra gyvenimo savybė, kaip pasakyta: „Išmintis išsaugo gyvenimą ją turinčiajam.“[2] Juk išmintis ir gyvenimas yra vienas ir tas pats. Todėl kaip išmintis atsiskleidžia protu, taip pat išmintis atsiskleidžia ir jausmu, nes gyvenimo šviesa užpildo visus organus (man atrodo, kad visada reikia žiūrėti, kad jis būtų susižavėjęs Toros išmintimi, būtent susižavėjime slypi didis požymis, [atskiriantis] išorinę išmintį nuo Toros išminties).
Analogiškai yra darbo savybėje, kuri laikoma kaire linija, nes tai gavimo savybė. Juk gavimas reiškia, kad jis nori gauti, nes jaučia trūkumą. O trūkumas, chisaronas, dalijasi į tris savybes:
- atskiro asmens chisaronas,
- visos visuomenės chisaronas,
- Šchinos chisaronas.
Bet koks chisaronas – laikoma, kad jis nori jį užpildyti, todėl tai laikoma gavimu ir kaire linija.
„Tora“ vadinama tai, kad jis dirba ne dėl to, kad jaučia trūkumą, kurį reikia ištaisyti, o todėl, kad nori suteikti savo Kūrėjui malonumą (tai vyksta per maldą, garbinimą ir padėką. Kai dirbame tokiu būdu, kad jis jaučiasi esantis tobulume ir nemato nė vieno trūkumo pasaulyje, tai vadinama „Toros savybe“. Tuo pačiu metu, jei jis dirba, jausdamas kažkokį trūkumą, tai vadinama „darbo savybe“.).
Dirbant reikia išskirti dvi savybes:
- dėl meilės Kūrėjui, kai jis nori būti susiliejęs su Kūrėju, nes jis jaučia čia vietą, kur gali išreikšti turimą meilę ir mylėti Kūrėją;
- dėl jaudulio, tai yra jis jaučia jaudulį prieš Kūrėją.