28. Ne mirsiu, bet gyvensiu

Išgirsta 1943 m.[1]

Eilėse „Ne mirsiu, bet gyvensiu“[2] žmogus, norėdamas pasiekti tiesą, turi jausti, kad jei nepasieks tiesos, jis jausis miręs, nes nori gyventi. Kitaip tariant, eilės „Ne mirsiu, bet gyvensiu“ kalba apie tą, kuris nori pasiekti tiesą.

Tame Jona ben Amitai [vardo] prasmė. Jona – nuo žodžio „apgaulė“, onaa. Ben – nuo žodžio „supranta“, mevin. Tai yra jis supranta, nes visą laiką stebi būseną, kurios yra, ir mato, kad apgaudinėja save ir neina tiesos keliu. Juk tiesa vadinama „davimu“, tai yra lišma. Priešingybė tam – apgaulė ir melas, tai yra tik gavimas, kuris yra lo lišma būsena. Dėl to jis vėliau nusipelno Amitai būsenos, tai yra tiesos emet.

Tame eilių „Tavo akys – balandžiai, jonim“[3] prasmė. Juk šventumo akys, kurios“amos šventosios Šchinos akimis“, „balandžiais“, apgaudinėja mus. Manome, kad ji, baisu ir pagalvoti, neturi akių. Kaip pasakyta „Zohar“ knygoje: „Graži mergelė, kuri neturi akių.“[4] Tačiau tiesa ta, kad tas, kuris nusipelno tiesos, mato, jog ji turi akis, ir tai vadinama „Nuotaka, kurios akys gražios, – visas jos kūnas nereikalauja patikrinimo.“[5]