27. Ką reiškia „išaukštintas Kūrėjas ir žemas pamatys“? 1.

Išgirsta 1949 m. kovo 5 d.[1] Tel Avive

„Išaukštintas Kūrėjas, ir žemas pamatys.“[2] Kaip gali būti panašumas su Kūrėju tuo metu, kai žmogus yra gaunantis, o Kūrėjas – duodantis? Apie tai kalba eilės: „Išaukštintas Kūrėjas, ir žemas [pamatys].“ Jei žmogus anuliuoja save, išeina, kad jis neturi jokios valdžios, kuri atskirtų jį nuo Kūrėjo. Tada jis „pamatys“, tai yra taps vertas Mochin de- Chochma.

O „aukštas iš toli atpažins“¹³¹. Besididžiuojantis, tai yra turintysis savo valdžią, atitolsta, nes nėra panašumo.

„Žemumu“ nevadinama tai, kad žmogus žemina save prieš kitus. Tai kuklumas – kai žmogus jaučia šiame darbe tobulumo savybę. „Žemumu“ vadinama tai, kad pasaulis niekina jį. Būtent kai žmonės niekina [jį], tai laikoma žemumu, nes tada jis nejaučia jokio tobulumo.

Juk egzistuoja dėsnis: tai, ką galvoja žmonės, veikia žmogų. Todėl jei žmonės jį vertina, jis jaučiasi tobulas. O tas, į kurį žmonės neatsižvelgia, laiko save žemu.