9. Kas darbe yra „trys dalykai, kurie praplečia žmogaus žinias“?

Išgirsta 1942 m. rugpjūčio mėn.[1]

„Zohar“ knyga aiškina mūsų išminčių žodžius: „Trys dalykai praplečia žmogaus žinias: graži žmona, gražus būstas ir gražūs indai, kelim.“[2] Ir [„Zohar“] sako: „graži žmona“ – tai šventoji Šchina, „gražus būstas“ – tai jo širdis, o kelim – tai jo organai[3].

Reikia paaiškinti, kad šventoji Šchina gali atsiskleisti tikru pavidalu, tai yra [savo] žavesiu ir grožiu, tik kai jis turi „gražius kelim“, o tai yra organai, išeinantys iš širdies. Kitaip tariant, žmogus pradžioje turi apvalyti savo širdį, tai yra „gražų būstą“, anuliuodamas norą gauti dėl savęs ir priprasdamas dirbti taip, kad visi jo veiksmai būtų tik dėl davimo; iš čia atsiranda „gražūs kelim“. Tai yra kad jo norai, vadinami kelim, būtų švarūs, be noro gauti dėl savęs ir būtų išvalyti. Tai vadinama davimo savybe.

Drauge, jei būstas negražus, Kūrėjas pasakė: „Negalime Aš ir jis būti viename būste“[4], nes turi būti formos panašumas tarp šviesos ir kli. Todėl, kai žmogus priima tikėjimo savybę apsivalymo prasme, protu ar širdimi, jis tampa vertas „gražios žmonos“, tai yra šventoji Šchina atsiskleidžia [savo] žavesio ir grožio pavidalu. Tai praplečia žmogaus žinias. Tai yra dėl malonumo ir džiaugsmo, kuriuos jis tada jaučia, jis atskleidžia šventąją Šchiną savo organuose bei užpildo išorinius ir vidinius kelim. Tai vadinama „žinių praplėtimu“.

To vertam galima tapti pasitelkus „pavydą, aistrą ir garbėtrošką“, kurie „išveda žmogų iš pasaulio“[5]. Čia „pavydas“ – tai pavydas šventajai Šchinai, vadinama, jog jis pavydi „Armijų Kūrėjo pavydu“[6]. „Garbėtroška“, kavod, reiškia, kad jis nori padauginti dangaus šlovę , kvod šamaim. „Aistra“, taava, reiškia savybę: „Norą , taava , nuolankiųjų girdėjai Tu.“[7]