20. Apie lišma
Išgirsta 1945 m.[1]
Apie lišma. Kad žmogus taptų vertas lišma, jam reikalingas pažadinimas iš viršaus, nes tai yra švytėjimas iš aukščiau. Žmogaus protas negali to suprasti, bet tas, kuris jaučia skonį, žino. Apie tai pasakyta: „Paragaukite ir pamatysite, kad Kūrėjas nuostabus.“[2]
Todėl žmogus, priimdamas Aukštesniosios Malchut jungą būti absoliučioje tobulybėje, tai yra visiškame davime, nieko negauna. Jei žmogus mato, kad jo organai nesutinka su šia nuomone, jis neturi kito pasirinkimo, tik maldą, – išlieti savo prašymą Kūrėjui, kad Jis padėtų jam ir kūnas sutiktų būti Kūrėjo vergovėje.
Ir nesakyk: jei lišma savybė yra dovana iš aukščiau, tokiu atveju kuo padės jo įveikimas ir jo darbas, ir visos stebuklingos priemonės bei ištaisymai, kuriuos jis atlieka, kad pasiektų lišma, jei tai priklauso nuo Kūrėjo? Tai paaiškino mūsų išminčiai, pasakę: „Ir tu nesi laisvas išsivaduoti iš to.“[3] Žmogus privalo atlikti pabudimą iš apačios. Tai yra maldos savybė.
Negali būti tikros maldos, jei jis iki tol nežinojo, kad be maldos neįmanoma pasiekti [norimo]. Todėl dėl veiksmų ir ypatingų priemonių, kurių jis imasi, kad pasiektų lišma, jame susiformuoja ištaisyti kelim, kurie panorės gauti lišma.
Tada, po visų veiksmų ir gudrybių, jis gali pakelti tikrąją maldą. Nes jis pamatė, kad visi jo veiksmai niekaip jam nepadėjo. Tik tada jis gali pakelti tikrąją maldą iš širdies gelmių. Kūrėjas išgirsta maldą ir dovanoja jam lišma.
Dar verta žinoti, kad, įgijus lišma, jis numarina blogio pradą. Nes blogio pradu vadinamas gavimas savo naudai. Būdamas vertas duoti, jis anuliuoja savo naudą. O mirtis reiškia, kad jis jau nesinaudoja savo gavimo kelim savo naudai. Kadangi jis anuliavo jo funkcionavimą, jis laikomas mirusiu.
Jeigu žmogus pateikia sau ataskaitą, kas yra jo darbe, kad jis dirbtų po saule, tai jis pamato, kad nėra taip jau sunku tapti Kūrėjo vergu dėl dviejų priežasčių:
- Juk, vienaip ar kitaip, nori jis to ar nenori, jis privalo dirbti šiame pasaulyje.
- Net dirbdamas, jei jis dirba lišma, jis gauna malonumą iš paties darbo.
Pagal Magido iš Dubno alegoriją, kuris pasakė apie eiles: „Ne Manęs šaukeisi, Jokūbai, nes jautei Mano naštą, Izraeli“[4], tai reiškia, jog tas, kuris dirba Kūrėjui, nededa jokių pastangų, o atvirkščiai, jaučia malonumą ir pakylėjimą.
Bet tas, kuris nedirba Kūrėjui, o [dirba] kitais tikslais, negali reikšti pretenzijų Kūrėjui, kad Jis neduoda jam gyvybinės energijos darbe, nes jis dirba kitais tikslais. Tik tam, kam jis dirba, jis gali reikšti pretenzijas, kad duotų jam gyvybinės energijos ir malonumą dirbant. Apie jį pasakyta: „Tegul darantys būna panašūs į juos, kiekvienas, kuris jais pasikliauja.“[5]
Neverta klausti kodėl, kai žmogus prisiima Aukštesniosios Malchut jungą, tai yra nori dirbti dėl davimo Kūrėjui, jis vis dėlto nejaučia jokios gyvybinės energijos, kuri priverstų jį priimti Aukštesniosios Malchut jungą. Jis privalo priimti [jį] per prievartą, ne savo valia, tai yra kūnas nesutinka su šiuo darbu. Kodėl gi tada Kūrėjas neduoda gyvybinės energijos ir malonumo?
To priežastis ta, kad tai didelis ištaisymas. Jei būtų ne taip, o noras gauti sutiktų su šiuo darbu, jis niekada negalėtų pasiekti lišma, o visada dirbtų savo naudai, tai yra kad užpildytų savo norą. Tai panašu į liaudies išmintį, [kurioje sakoma] kad pats vagis šaukia: „Gaudykit vagį!“ Tada neįmanoma sužinoti, kas čia tikrasis vagis, kad jį sučiuptų ir atimtų iš jo, kas pavogta.
Tačiau kai vagis, tai yra noras gauti, nejaučia skonio darbe, priimdamas Aukštesniosios Malchut jungą, tada, kadangi kūnas pripranta dirbti darbą, prieštaraujantį jo norui, jis turi priemonių, kaip pasiekti darbą, kurio tikslas bus tik suteikti malonumą savo Kūrėjui. Juk visas jo ketinimas turi būti tik dėl Kūrėjo, kaip pasakyta: „Tada mėgausiesi dėl Kūrėjo.“[6] Tai yra iš pradžių, dirbdamas Kūrėjui, jis nejautė jokio malonumo dėl savo darbo, o darbas buvo atliekamas per prievartą.
Tuomet, jau pripratęs dirbti dėl davimo, jis tampa vertas „mėgautis dėl Kūrėjo“, iš paties darbo jis gaus malonumą ir gyvybinę energiją. Tai vadinama, kad ir malonumas bus dėl Kūrėjo.