13. Apie granatą

Išgirsta 1948 m. spalio 5 d.[1]

Granatas, pasakė jis [tai yra Baal Sulamas], rodo tai, ką pasakė mūsų išminčiai: „Netgi tuštieji [žmonės] tavyje [tai yra Izraelyje] pilni priesakų, kaip granatas.“[2]

Jis pasakė, kad „granatas“, rimon, kilęs iš „didybės“, romemut, tai reiškia „virš žinojimo“. Tai reiškia, kad „tuštieji [žmonės] tavyje pilni priesakų“. O užsipildymo matas – kiek jis gali eiti virš žinojimo; tai vadinama „didybe“. Juk tuštuma gali būti tik toje vietoje, kur nėra buvimo [tai, kas vadinama „pakabino Žemę ant nieko“[3]].

Taigi, koks yra tuščios vietos užpildymo matas? Atsakymas: pagal tai, kiek jis pakilėja save virš žinojimo. Kitaip sakant, tuštumą reikia užpildyti didybe, tai yra savybe „virš žinojimo“. Tegul prašo Kūrėjo duoti jam šią jėgą. Tai reikia suprasti taip, kad tuštuma nebuvo sukurta, tai yra neatsiranda žmoguje, kad jis jaustųsi tuščias, o [tai padaryta] tik tam, kad jis užpildytų tai Kūrėjo didybe, tai yra kad jis viską priimtų virš žinojimo.

Pasakyta: „Kūrėjas padarė taip, kad jo bijotų.“[4] Tai yra žmogui ateina mintys apie tuštumą tam, kad žmogus turėtų poreikį priimti tikėjimą virš žinojimo.

Tam reikalinga Kūrėjo pagalba. Tai yra žmogus privalo prašyti Kūrėjo, kad Jis duotų jam jėgą tikėti virš žinojimo. Išeina, kad būtent tada žmogui reikia Kūrėjo, kad Jis padėtų jam. Tai dėl to, kad išorinis protas leidžia jam suprasti priešingai.

Todėl žmogus neturi kito patarimo, kaip tik prašyti Kūrėjo pagalbos. Apie tai pasakyta: „Blogio pradas įveikia žmogų kiekvieną dieną... Jei Kūrėjas jam nepadėtų, jis neatlaikytų.“[5] Išeina, kad tik tada kyla būsena, kai žmogus supranta, jog niekas jam nepadės, išskyrus Kūrėją. Todėl „Visagalis padarė“, kad „bijotų Jo“. Jaudulio savybė yra tikėjimo savybė, nes tik tada žmogui reikia, kad Kūrėjas jį išgelbėtų.