23. Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio

Išgirsta 1931 m liepos 2 d.[1]

Šventajame Rašte pasakyta: „Mylintys Kūrėją, nekęskite blogio! Jis saugo Jam ištikimųjų sielas, iš nusidėjėlių rankų gelbėja juos.“[2]

[Baal Sulamas] paaiškino, kad nepakanka tik mylėti Kūrėją, nes nori būti vertas susilieti su Kūrėju, tačiau jis turi taip pat nekęsti blogio.

Neapykanta pasireiškia tuo, kad jis nekenčia blogio, vadinamo „noru gauti“. Jis mato, kad neturi jokio kito patarimo, kaip tik to atsikratyti. Drauge jis nenori susitaikyti su šia padėtimi. Jis jaučia blogio jam daromus nuostolius. Jis taip pat mato tiesą, kad pats žmogus savarankiškai negali pašalinti blogio, nes tai prigimtinė jėga, ateinanti iš Kūrėjo, kuris įdėjo į žmogų norą gauti.

Šios eilės praneša mums, ką žmogus gali padaryti: nekęsti blogio. Dėl to Kūrėjas apsaugos jį nuo šio blogio, kaip pasakyta: „Jis saugo Jam ištikimųjų sielas.“ Kaip Jis saugo? „Nuo nusidėjėlių rankų gelbėja juos.“ Kadangi jis [jau] turi kažkokį kontaktą su Kūrėju, tegul ir patį mažiausią, jis jau yra sėkmingas žmogus.

Iš tikrųjų, blogis ir toliau egzistuoja ir tarnauja atvirkštine parcufo puse, achoraim. Tai vyksta tik dėl žmogaus ištaisymo. Juk dėl to, kad jis iš tikrųjų, aukščiausiu laipsniu nekenčia blogio, dėl to jis ištaisomas į achoraim savybę.

Neapykanta kyla iš to, kad jei žmogus nori susilieti su Kūrėju, atsitinka taip, kaip priimta tarp draugų ir bičiulių. Tai yra jei du žmonės suvokia, jog kiekvienas iš jų nekenčia to, ko nekenčia kitas, ir myli tai, ką myli kitas, tada jie pasiekia amžiną susiliejimą, amžinai nepajudinamo stulpo savybę.

Kadangi Kūrėjas mėgsta duoti, tai ir žemesnieji turi įprasti norėti tik duoti. Taip pat Kūrėjas nekenčia būti gaunantis, nes Jis yra absoliučiai tobulas ir jam nieko nereikia. Todėl ir žmogus turi nekęsti gauti dėl savęs.

Iš viso to, kas pasakyta, išplaukia, kad žmogus turi nekęsti noro gauti absoliučia neapykanta, juk visi sugriovimai pasaulyje kyla tik iš noro gauti. O dėl šios neapykantos jis ištaiso jį ir nusižemina prieš šventumą.