41. Kas yra tikėjimo mažumas ir didybė
Išgirsta 1945 m. kovo 29 d.[1]
[Šventajame Rašte] pasakyta: „Ir patikėjo jie Kūrėju ir Moze, Jo tarnu.“[2]
Reikia žinoti, kad ypatinga Pesacho šviesų savybė sgula – suteikti tikėjimo šviesą. Tačiau nereikia manyti, kad tikėjimo šviesa yra kažkas nereikšmingo, juk mažumas ir didybė priklauso tik nuo gaunančiųjų. Kai žmogus nedirba tiesos kelyje, jis mano, kad turi per daug tikėjimo. Tikėjimu, kiek jo turi, galėtų pasidalinti su keliais žmonėmis, ir jie tada turės jaudulio ir tobulumo.
Tas, kuris nori tarnauti Kūrėjui tiesos kelyje ir kiekvieną kartą tikrina save, ar pasiruošęs dirbti pasiaukodamas ir „visa savo širdimi“, mato, kad jam nuolat trūksta tikėjimo savybės. Tai yra jis visada jaučia šios savybės deficitą.
Tik turėdamas tikėjimą jis gali jausti, kad visada sėdi prieš Karalių. Jausdamas Karaliaus didybę, gali atskleisti savo meilę iš dviejų pusių – iš gerosios pusės ar iš griežtojo teismo pusės.
Todėl žmogui, kuris ieško tiesos, reikalinga tikėjimo šviesa. Toks žmogus, jei girdi ar mato kokią nors galimybę, kuri leidžia pasiekti tikėjimo šviesą, džiaugiasi tarsi radęs didžiulį lobį.
Todėl apie tuos žmones, kurie ieško tiesos, Pesacho šventės metu, kai tikėjimo šviesa turi stebuklingą savybę sgula, skaitome savaitės skyriuje: „Ir patikėjo jie Kūrėju ir Moze, Jo tarnu“²⁸¹, nes tada [ateina] tam palankus laikas.