48. Esminis pagrindas

Išgirsta 1952 m. lapkričio 8 d.^[1]

Pagrindinis pagrindas yra visiems žinomas kelias. O atsargumas ir apsauga, kurie vyksta proto, mocha, atžvilgiu, susiję su tuo, kad jis yra grindžiamas klausimu. Jei jam pasitaikys žinomas klausimas, jis turi būti pasiruošęs ir apsaugotas, kad būtų budrus ir iškart pateiktų žinomą atsakymą.

Kitaip tariant, visas pastatas pastatytas ant klausimų ir atsakymų. Taip jis eina Kūrėjo keliu ir nusipelno pastatyti Šchinos pastatą. Kai jis nebeturi vietos klausimams ir atsakymams, jis vadinamas „stovinčio savybe“.

Tiems, kurie jau nusipelnė Šchinos įsivilkimo pastovumo ir jau eina [dvasinėmis] pakopomis, ir jie jau neturi vietos pirmiau minėtam darbui, Kūrėjas paruošė jiems vietą, kad toje vietoje jie turėtų tuščią pagrindą, ant kurio būtų galima patalpinti tikėjimą. Nors sunku suprasti, kaip galima įsivaizduoti tokį dalyką aukštesnėse pakopose, Kūrėjas gali tai padaryti.

Tai vadinama „vidurinės linijos ištaisymu“ – ir kad negalima gauti iš kairės linijos. Tuo metu matome, kad Chochma savybė atsiskleidžia tik Malchut. Nors Malchut – tai savybė, priešinga Chochmai, dėl to, būtent čia, Malchut, yra Chochmos atskleidimo vieta.

Tai vadinama „Ir bus ši kliūtis, machšela, po tavo ranka“^[2], kaip paaiškino mūsų išminčiai, kad „žmogus negali susilaikyti neįvykdęs priesako, jei nepatyrė jame nesėkmės, nichšal. Priesaku, alacha, vadinama Malchut savybė [ir tai vadinama „nuotaka“, a-kala, o kai einama, olchin, pas nuotaką, tai vadinama „judėjimu, alacha“]. Kai jis neturi klausimų, jis neturi tikėjimo arba Šchinos vardo.