56. Tora vadinama „mokančia“

Išgirsta 1941 m. vasario 2 d.^[1]

Tora vadinama „mokančia“, jora, iš žodžių „besimokantis bus išmokytas“, jaro jijare^[2], tai reiškia, kad kai žmogus studijuoja Torą, pastangų studijuojant Torą dydžiu jis jaučia savo atitolimą.

Tai reiškia, kad jam parodoma tiesa, o tai reiškia, kad jam atskleidžiamas jo tikėjimo mastas, kuris ir yra visas tiesos pagrindas. Tokiu mastu, kokiu jis tiki, statomas visas Toros ir priesakų egzistavimo pagrindas. Tada jo akivaizdoje atsiskleidžia, kad visas jo pagrindas statomas tik remiantis gautu auklėjimu. Nes auklėjimo jam pakanka, kad jis vykdytų Torą ir priesakus su visomis jų smulkmenomis ir detalėmis. Viskas, kas yra auklėjimo rezultatas, vadinama „tikėjimu žinojimo viduje“.

Nors tai prieštarauja protui. Tai yra protas reikalauja [manyti], kad kuo daugiau jis prideda pastangų prie Toros, tuo labiau jis turi jausti savo priartėjimą prie Kūrėjo. Kaip pasakyta pirmiau, Tora jam visada parodo didesnę tiesą.

Kai žmogus ieško tiesos, Tora dar labiau priartina jį prie tiesos, ir jis pamato savo tikėjimo Kūrėją mastą. Tai dėl to, kad žmogus galėtų prašyti gailestingumo ir melstis Kūrėjui, kad Jis iš tikrųjų priartintų jį prie Savęs. Tai reiškia, kad jis nusipelnytų tikėjimo Kūrėją. Tada jis galės šlovinti ir dėkoti Kūrėjui už tai, kad Jis priartino jį prie Savęs.

Jei žmogus nemato savo atitolimo masto ir mano, kad nuolat prideda, pasirodo, kad jis stato visus pastatus ant nestabilaus pagrindo. Jis neturi galimybės melstis Kūrėjui, kad Jis priartintų jį prie Savęs. Pasirodo, kad jis neturi galimybės dėti pastangų, kad nusipelnytų visiško tikėjimo. Juk žmogus deda pastangas tik į tai, ko jam trūksta.

Todėl kol jis bus vertas pamatyti tiesą, jis (dirba) priešingai: kiek jis prideda Toroje ir priesakuose, tiek jis didina savo tobulumo mastą ir nemato jokio trūkumo savyje.

Tokiu atveju jis neturi galimybės dėti pastangas ir melstis, kad iš tikrųjų nusipelnytų tikėjimo Kūrėją. Nes kai jis jaučia savo neišsitaisymą, galima kalbėti apie ištaisymą. Tačiau kai jis studijuoja Torą ir priesakus tiesos keliu, Tora nurodo jam tiesą. Nes ši sgula savybė yra Toroje – kad iš tikrųjų pamatytų tikrąją savo tikėjimo dydžio būseną [tai vadinama „jei suvokta“^[3]].

Kai jis studijuoja Torą ir mato tiesą, tai yra savo atitolimo nuo dvasingumo mastą, ir mato, koks žemas jis yra kūrinys, – kad nėra blogesnio žmogaus žemės rutulyje, – tada Sitra Achra ateina pas jį su kitu argumentu: kad tiesa ta, jog jo kūnas labai bjaurus, ir kad iš tikrųjų pasaulyje nėra bjauresnio už jį žmogaus – kad tave apimtų neviltis, ji tau tai sako.

Nes ji bijo, kad jis priims tai giliai į širdį ir panorės ištaisyti savo būseną. Todėl ji sutinka su tuo, kai žmogus sako, kad jis bjaurus. Leidžia jam suprasti, kad jeigu jis būtų gimęs su didesniais talentais ir geresnėmis savybėmis, jis galėtų įveikti savo „nusidėjėlį“ ir ištaisyti jį, ir galėtų pasiekti susiliejimą su Kūrėju.

Į tai reikėtų jai atsakyti, kad tai, ką ji sako jam, yra pateikta Taanit traktate 20 [kur pasakyta], kad „atėjo rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus, iš Migdal Gaduro, iš savo mokytojo namų, ir jis sėdėjo ant asilo, ir jis vaikščiojo palei upę, ir džiūgavo su dideliu džiaugsmu. Jis buvo patenkintas savimi, nes daug mokėsi Toros. Jis pasakė jam: „Sveikinu tave, rabi!“ Jis jam neatsakė. Jis jam pasakė: „Niekingas! Koks bjaurus yra šis žmogus! Nejaugi visi tavo miesto gyventojai bjaurūs kaip tu?“ Jis jam pasakė: „Aš nežinau, bet eik ir pasakyk Meistrui, kuris sukūrė mane, koks bjaurus yra tas indas, kurį Tu sukūrei.“ Jis suprato, kad nusidėjo, ir nulipo nuo asilo.“^[4]

Iš to, kas pasakyta pirmiau, suprasime, kadangi jis daug mokėsi Toros, jis nusipelnė pamatyti tiesą: koks didelis atstumas tarp jo ir Kūrėjo. Tai rodo priartėjimo ir atitolimo dydį. Todėl pasakyta: „Jis buvo patenkintas savimi“ [pažodžiui „jo nuomonė apie save buvo šiurkšti“], tai yra jis matė visą pasipūtėlio vaizdą, tai yra savo norą gauti. Tada jam duota pamatyti tiesą – kad yra pats bjauriausias. O kaip jis pamatė tiesą? Dėl to, kad daug mokėsi Toros.

Tokiu atveju, kaip jam bus galima prilipti prie Kūrėjo, jei jis toks bjaurus? Todėl jis paklausė, ar visi žmonės yra bjaurūs, kaip ir jis, ar tik jis bjaurus, o kiti pasaulio gyventojai nėra bjaurūs. Koks buvo atsakymas? „Nežinau.“ Tai reiškia, kad jie nejaučia, todėl nežino. O kodėl jie nejaučia? Priežastis paprasta – nes jie nenusipelnė pamatyti tiesos, nes jiems trūksta Toros – kad Tora atskleistų jiems tiesą.

 Į tai atsakė jam Elijus: „Eik pas Meistrą, kuris mane sukūrė.“ Kai jis pamatė, kad atsidūrė situacijoje, iš kurios negali pakilti, apsireiškė Elijus ir pasakė jam: „Eik pas Meistrą, kuris mane sukūrė.“ Paaiškinimas: kadangi Kūrėjas sukūrė tave tokį bjaurų, Jis, be abejo, žino, kad su šiais kelim galima pasiekti tikslo tobulumą. Todėl nesijaudink, eik pirmyn, ir tau pasiseks.