58. Džiaugsmas yra gerų darbų „atspindys“
Išgirsta ketvirtą Sukoto pusiau šventinę dieną
Džiaugsmas yra gerų darbų „atspindys“: jei veiksmai susiję su šventumu, tada dėl to atsiskleidžia džiaugsmas. Tačiau reikia žinoti, kad taip pat yra ir klipos savybė. Norint žinoti, ar tai yra šventumas, aiškinimas atliekamas „žinojimo“, daat, atžvilgiu. Juk šventume yra žinojimas, o Sitra Achroje žinojimo nėra, nes „svetimas dievas yra iškastruotas ir neduoda vaisių“[1]. Todėl kai jį aplanko džiaugsmas, jis turi studijuoti Toros žodžius, kad jam atsiskleistų Toros žinojimas.
Be to, reikia žinoti, kad džiaugsmas yra Aukštesnysis švytėjimas, kuris atsiskleidžia per MAN, tai yra gerus darbus. Kūrėjas teisia žmogų „ten, kur jis yra“[2]. Tai reiškia, jei žmogus amžiams priima Aukštesniosios Malchut jungą, iš karto šviečia Aukštesnysis švytėjimas, o tai yra amžinybės savybė. Net jei Jam atvira ir žinoma, kad žmogus iš karto nukris nuo savo pakopos, Jis vis tiek teisia jį „ten, kur jis yra“. Kitaip tariant, jei žmogus nusprendė, kad amžiams priima Aukštesniosios Malchut naštą, tai laikoma tobulumu.
Jei žmogus priima Aukštesniosios Malchut jungą, bet nenori, kad ši būsena išliktų jam amžinai, tokiu atveju ši būsena ir šis veiksmas nelaikomi tobulumu ir, savaime suprantama, negali nusileisti ir šviesti Aukštesnioji šviesa, nes ji yra tobula ir amžina, ir nekintama. O žmogus nori, kad net ši būsena, kurios jis yra, neliktų amžinai.