83. Dėl dešinio vav ir kairio vav

Išgirsta 1943 m. vasario 24 d.[1]

Egzistuoja savybė „Šis“ ir savybė „Ši“. Mūsų mokytojas Mozė vadinamas savybe „Šis“, tai reiškia „Karaliaus draugas“. O kiti pranašai – tai savybė „ši“, arba chaf-chei, reiškia jad-cha [jad – chaf-chei, ranka tavo], kairysis vav. Yra savybė dešiniojo vav. Tai sąvokos „surinkti, zainai [tai yra raidės zain], prasmė“, kuri sujungia dvi vav raides. Tai yra žodžių „ir vienas, įjungiantis jas“ reikšmė, tai skaičius 13 ir laikoma pilnu dvasiniu lygmeniu.

Yra dešinysis vav ir kairysis vav. Dešinysis vav vadinamas „Gyvybės medžiu“. Kairysis vav vadinamas „Pažinimo medžiu“. Ten yra saugoma vieta. Šie du vav[2] vadinami „12 duonų, chal“, 6 [šeši] ir 6 [šeši] išdėstymai, kurie reiškia 13 ištaisymų, ir tai 12 „ir vienas, jungiantis jas“, vadinamas mazal Ve-nake, „ir bus išvalytas“. Taip pat įjungia 13-ąjį ištaisymą, vadinamą „ir nebus išvalytas“, ve-lo jenake, tai reiškia „surinkti, zainai“, čia zain reiškia Malchut, kuri jas sujungia. Tai yra prieš tai, kai jis nusipelnė „ir daugiau nebegrįš prie savo kvailumo“[3], ši savybė vadinama „ir nebus išvalytas“. O tas, kas jau nusipelnė „ir daugiau nebegrįš prie savo kvailumo“⁴³⁴, vadinamas „ir bus išvalytas“ būsena.

Čia yra prasmė žodžių „Jis atskleis mums 12 duonų skonius, nes tai Jo varde esanti raidė, dviguba ir silpna“ [iš himno „Asader le-seudata“]. Kaip pasakyta: „Raidėmis vav susijungsi, ir surinktomis raidėmis zain“ [iš himno „Azamer bi-švachin“[4]]. Reikia paaiškinti žodžius „susijungsi raidėmis vav“ – kad susijungimas vyksta dėl dviejų vav raidžių, tai reiškia dvylika duonų [tai yra 12 chal], nes tai Jo varde esanti raidė. Raidė – tai pagrindas, ir ji vadinama dviguba ir silpna, tai reiškia, kad vav raidė sudvejinta, ir kairysis vav vadinamas „Pažinimo medžiu“, kur yra saugoma vieta. Tada atsiranda „silpna“ savybė [vadinama „lengva“] ir atsiranda vieta, kurioje lengva dirbti. Jei nebūtų buvę sudvejinimo su „Pažinimo medžiu“ ir reikėtų dirbti su dešiniuoju vav, reiškiančiu „Gyvybės medį“, tada kas galėtų išaukštinti save ir priimti Mochin savybę?

Kitaip su kairiuoju vav, kuris reiškia apsaugą, ir pats žmogus visuomet išlieka šioje savybėje. Dėl apsaugos, kurią jis prisiima virš žinojimo, jo darbas tampa geidžiamas. Todėl tai vadinama „silpnas“, tai yra „lengvas“, tai yra [jam] lengva rasti vietą darbui.

Tai reiškia, kad visose būsenose, kad ir kokiose žmogus būtų, jis gali būti Kūrėjo darbininkas, nes jam nieko netrūksta, o jis daro viską virš žinojimo. Paaiškėja, kad jam nereikia jokių Mochin, su kuriais jis būtų Kūrėjo darbininkas.

Tada galima paaiškinti eiles: „Tu priešais mane padengsi stalą mano priešų akivaizdoje.“[5] Čia „stalas“ reiškia, kaip pasakyta: „Ir išsiųs ją iš savo namų, ir ji išeis iš jo namų ir eis“[6], tai yra „stalas“, šulchan, – kaip „ir išsiųs ją“, ve-šalcha, tai yra išėjimas į išorę iš darbo.

Reikia paaiškinti, kad net išėjimo iš darbo [būsenų] metu, tai yra nuopuolių metu, jis vis tiek turi vietos darbui. Kitaip tariant, nuopuolių metu, kai žmogus įveikia virš žinojimo ir sako, kad nuopuoliai jam taip pat duoti iš aukščiau, dėl to priešai išnyksta. Nes priešai manė, kad dėl nuopuolių žmogus pasieks žemiausią būseną ir pabėgs nuo darbo, o galiausiai išėjo atvirkščiai – priešai išnyko.

Tokia yra prasmė žodžių: „Tai stalas, kuris prieš Kūrėjo [veidą].“[7] Tai reiškia, kad būtent dėl to jis gauna Kūrėjo veido [atskleidimą]. Tai vadinama, kad jis nugali visus teismus – net pačius didžiausius teismus, nes prisiima visiems laikams Aukštesniosios Malchut jungą. Tai reiškia, kad visada randa sau vietą darbui, kaip pasakyta, ką rabi Šimonas bar Jochajus pasakė: „Nėra vietos, kur galėčiau nuo tavęs pasislėpti.“