<- Kabalos biblioteka
Tęsti skaitymą ->
Kabalos bibliotekos pagrindinis puslapis / Baal Sulamas / Šamati / 84. Ką reiškia „Ir ištrėmė Adomą iš Edeno sodo, kad neimtų nuo Gyvybės medžio“

84. Ką reiškia „Ir ištrėmė Adomą iš Edeno sodo, kad neimtų nuo Gyvybės medžio“

Išgirsta 1944 m. kovo 19 d.[1]

 „Šventajame Rašte“ pasakyta: „...ir pasakė jam: „Kur tu?“[2] ...Ir pasakė jis: „Tavo balsą išgirdau ...ir išsigandau, nes buvau nuogas, ir pasislėpiau“[3], „ir pasakė [Kūrėjas]: „...kad tik jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų taip pat nuo Gyvybės medžio“[4], „Ir išvarė Adomą“[5].

Reikia suprasti, kas yra jaudulys, kurį patyrė Adomas, – toks stiprus, kad jis turėjo slėptis, nes pamatė save, kad jis nuogas. Esmė ta, kad prieš jam paragaujant nuo Pažinimo medžio, jis maitinosi iš Binos, tai reiškia „laisvės pasaulį“. Paskui, paragavęs nuo Pažinimo medžio, jis pamatė, kad yra nuogas. Tai reiškia, kad jis bijojo, kad priims Toros šviesą ir ja pasinaudos dėl savybės „kaimenės piemenys, Loto vergai“.

Juk „kaimenės piemenys, Loto vergai“ reiškia [štai ką]. Kadangi yra tikėjimo virš žinojimo savybė, kuri vadinama „Abraomo kaimenės piemenimis“. Kitaip tariant, tai, kad jis nusipelnė pažinti Toros šviesą, jis nepriima jos tam, kad tai būtų jo darbo pagrindas. Tai reiškia, kad dabar jam nebereikia stiprėti tikėjime Kūrėją, nes jis jau turi Toros šviesos pagrindą, – tai vadinama „kaimenės piemenys, Loto vergai“, tai yra „pasaulio prakeiksmo“, alma de- elatija, savybė, tai yra prakeiksmo savybė, kuri priešinga tikėjimui, kuri yra palaiminimo savybė.

[Baal Sulamas] pasakė: jis sako, jog dabar jis mato, kad jei jis dirba virš žinojimo savybėje, jam iš viršaus suteikiama Toros šviesos savybė, kad parodytų jam, jog jis eina tiesos keliu. O ne tai, kad jis priima tai kaip šviesos palaikymą, kad jo darbas būtų žinojimo viduje, iš kurio pereinama prie gavimo kelim savybės, kuriai buvo atliktas apribojimas. Todėl tai vadinama „prakeiksmo vieta“, juk Lotas reiškia „prakeiksmo pasaulį“, alma de-elatija.

Todėl Kūrėjas jam pasakė: „Kodėl gi tu bijai priimti šias šviesas, kad joms nepakenktum? Kas tau pasakė, kad esi nuogas? Tai, tikriausiai, tik dėl to, kad paragavai nuo Pažinimo medžio, ir tai sukėlė tavo baimę. O iki tol, kai ragavai nuo visų sodo medžių, – tai yra naudojai šviesas „Abraomo kaimenės piemenų“ savybėje, – tu nejautei jokios baimės.“ Todėl „ir išvarė jį“ – tam, „kad tik jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų taip pat nuo Gyvybės medžio“. Baimintasi, kad jis neatgailautų ir neįeitų į Gyvybės medį. Kurgi baimė? Ogi tame, kad jis padarė Pažinimo medžio nuodėmę ir jis turi ištaisyti Pažinimo medį.

Tame [žodžių] prasmė: „Ir išvarė jį iš Edeno sodo“ – kad ištaisytų Pažinimo medžio nuodėmę. Tada jis turės galimybę įeiti į Edeno sodą. O „Edeno sodas“, gan eden, reiškia Malchut pakilimą į Biną. Ten ji gauna Chochmą, šviesą, kadangi eden, „malonumas“, reiškia Chochmą. Tada Malchut, vadinama „sodu“, gan, gauna Chochmą kaip eden, ir tai „Edeno sodas“, gan Eden.

 

[1] Hebrajų data: 5704 m. adaro mėn. 24 d.

[2] Berešit 3:9. „Ir Visagalis Kūrėjas pašaukė Adomą ir paklausė: „Kur tu esi?“

[3] Berešit 3:10. „Ir jis pasakė: „Tavo balsą išgirdau sode ir išsigandau, nes buvau nuogas, ir pasislėpiau.“

[4] Berešit 3:22. „Ir Kūrėjas Visagalis pasakė: „Štai, Adomas tapo kaip vienas iš mūsų, pažinęs gėrį ir blogį, ir dabar, kad tik jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo Gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų amžinai.“

[5] Berešit 3:24. „Ir išvarė Adomą, ir pastatė angelus bei liepsnojantį kardą, besisukantį į rytus nuo Edeno sodo, kad saugotų kelią prie Gyvybės medžio.“