74. Sąvokos „pasaulis“, „metai“, „siela“

Išgirsta 1943 m.[1]

Yra žinoma, kad nėra tikrovės be to, kuris jaučia šią tikrovę. Todėl kai sakome nefeš Acilut [pasaulio], tai reiškia, kad tam tikru dydžiu jaučiame Aukštesniojo gėrio suvokimą ir šį dydį vadiname nefeš.

„Pasaulis“ reiškia šio suvokimo bendrumą. Tai yra visos sielos turi tą pačią formą, ir kiekvienas, suvokiantis šią pakopą, atskleidžia šį vardą, vadinamą nefeš. Tai reiškia, kad ne tik vienas žmogus atskleidžia šį vardą tokia forma, bet ir kiekvienas, kuris pasiekia šią pakopą, – o tai neabejotinai, vyksta pagal šventumo ir apsivalymo pasiruošimą. Gėris iškyla ta pačia forma, kuri vadinama nefeš.

Tai galima suprasti iš materialaus pavyzdžio, kuris egzistuoja šiame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei žmogus sako, kad jis dabar eina į Jeruzalę, jam ištarus miesto pavadinimą, visi žino ir yra susipažinę su šiuo miestu. Ir nė vienas iš jų neabejoja, apie kurią vietą jis kalba, nes tas, kas buvo šiame mieste, jau žino, apie ką kalbama.