97. Apie klojimą ir vyno daryklos atliekas
Išgirsta
Klojimas, goren, reiškia gerų darbų sumažėjimą, kai žmogus jaučia gerklės, gronot, būseną [trūkumų gerjonot] su Kūrėju. Todėl jis sumažina gerų darbų. Paskui jis ateina į vyno daryklos, ekev, būseną, tai reiškia: „O tas, kuris ištarė nokev Kūrėjo vardą.“[1] Sukot yra džiaugsmo būsena, ir tai yra gvurot savybė, teikianti džiaugsmą, tai reiškia sugrįžimą iš meilės, kai piktadarystės jam tampa tarsi nuopelnai. Tada net klojimas ir vyno darykla įeina į šventumą. Tai yra prasmė to, kad pagrindinė Sukot savybė yra Izaokas, ir visi į jį įsijungia [o Pesachas – tai meilės savybė, tai yra dešinė [linija]]. Tai yra to, kad „Abraomas pagimdė Izaoką“[2], prasmė.
Juk tėvas ir sūnus yra priežastis ir pasekmė, prielaida ir rezultatas. Juk jei prieš tai nebūtų buvę Abraomo savybės, kuri yra dešinė [linija], nebūtų galima prieiti Izaoko savybės, kuri yra kairė [linija]. Tačiau kairė yra įtraukta į dešinę. Todėl „Juk Tu – mūsų tėvas“[3]. Nes Abraomas pasakė: „Tegul bus sunaikinti dėl Tavo vardo pašventinimo.“[4] Tą patį pasakė Jokūbas, tai reiškia, kad nuodėmės bus ištrintos dėl Tavo vardo pašventinimo. Jei taip liks, pasirodo, kad viduryje yra spraga. Tai reiškia, kad nuodėmės, kurias padarys Izraelis, yra tarsi šventumo spraga.
Tuo metu Izaokas pasakė: „Pusė man, pusė – Tau.“[5] Tai yra dalis nuodėmių ir dalis priesakų. Vadinasi, ir vieni, ir kiti įeis į šventumą. Tai gali įvykti dėl sugrįžimo iš meilės, kai piktadarystės jam tampa tarsi nuopelnai. Tada nėra jokios spragos, kaip pasakyta: „Nėra pramušimo... ir nėra dejavimo“[6], o viskas ištaisyta šventumui.
Todėl mūsų išminčiai pasakė: „Daugiau atliekų ir mulų, priadot, iš Izaoko nei Avimelecho sidabro ir aukso.“[7]
„Atliekomis“ vadinama kažkas žemo, neturinčio jokios vertės. Tai reiškia, kad jo tarnystė jam vadinama „atliekomis“. Paskui ateina atsiskyrimas, perud. Dėl to, kad jis nevertina savo darbo, jis ateina į atsiskyrimą. Tai vadinama „Izaoko atliekomis ir atsiskyrimais, predot“. Kadangi Izaokas ištaisė viską sugrįžimo iš meilės savybėje, kai jo piktadarystės tapo nuopelnais, pelnas, kurį jis gavo dėl „atliekų ir atsiskyrimų“, yra didesnis nei Avimelecho sidabras ir auksas.
„Jo sidabras“, kesef, reiškia Kūrėjo siekį, kisufin. O „auksas“, zaav, reiškia „tai duok“, ze av, tai reiškia Toros siekį, tai yra Toros suvokimą. Kadangi Izaokas viską ištaisė, tai yra pasiekė sugrįžimą iš meilės, ir tada piktadarystės jam taip pat tapo nuopelnais, jis tapo dideliu turtuoliu. Juk priesakų vykdymui nėra daugiau nei 613 priesakų. Tuo pat metu nuodėmėms ir piktadarystėms nėra ribų. Todėl Izaokas praturtėjo, kaip pasakyta: „Jis surinko... šimteriopai.“⁸ Tai reiškia, kad jis turėjo šimtą procentų šventumo, be jokių atliekų, tai yra net atliekos jame taip pat išsitaisė.
Todėl Sukos stogas daromas iš klojimo ir vyno daryklos atliekų. [Galima pasakyti, kad, kaip mūsų išminčiai pasakė, iš atliekų praturtėjo Mozė.] Todėl Sukot visų pirma personifikuoja Izaoką, kuris atstovauja gvurot, teikiantį džiaugsmą, o taip pat laikoma, kad Sukot personifikuoja Mozę.[1] Vajikra 24:16.
[2] Berešit 25:19.
[3] Izaijas 63:16.
[4] Šabat traktatas 89:2. „Rabi Šmuelis bar Nachmanas, rabi Jonatanas pasakė, kodėl pasakyta: „Juk Tu – mūsų tėvas, nes Abraomas nežino mūsų, ir Izraelis neatpažįsta mūsų, Tu, Kūrėjau, – mūsų tėvas, mūsų Išvaduotojas – nuo amžių Tavo vardas“ [Izaijas, 63:16]? Ateityje pasakys Kūrėjas Abraomui: Tavo sūnūs nusidėjo prieš Mane. Pasakys jis Jam: Pasaulio Valdove, tebūnie jie sunaikinti dėl Tavo vardo pašventinimo. Pasakė [Kūrėjas]: Aš pasakysiu Jokūbui, nes jis patyrė kančių augindamas sūnus, galbūt jis panorės jiems gailestingumo. Pasakė Jis Jokūbui: Tavo sūnūs nusidėjo. Pasakė Jam [Jokūbas]: Pasaulio Valdove, tebūnie jie sunaikinti dėl Tavo vardo pašventinimo. Pasakė Jis: Nėra nei proto senuose, nei patarimo jaunuose.“
[5] Šabat traktatas 89:2. „Jis pasakė Izaokui: Tavo sūnūs nusidėjo prieš Mane. [Izaokas] Jam atsakė: Pasaulio Valdove, argi jie mano sūnūs, o ne Tavo sūnūs? Kai jie pasakė Tau „darysime“ prieš „išgirsime“, Tu pavadinai juos „Mano pirmagimiu“, o dabar jie „mano sūnūs“, o ne „Tavo sūnūs“? Be to, kiek jie nusidėjo? Kiek yra žmogaus [gyvenimo] metų – 70 metų. Atimk 20, už kuriuos Tu jų nebaudi. Lieka 50. Atimk 25 metų naktis, ir jiems liks 25. Atimk 12,5 metų, kuriuos žmogus meldžiasi, valgo ir eina į tualetą, liks jiems 12,5 metų. Jei Tu gali tai iškęsti – gerai, o jei ne – pusė man, o pusė – Tau.“
[6] Psalmės 144:14.
[7] Žr. Berešit Raba 64:7.