116. Tas, kuris sako, kad priesakams nereikalingas ketinimas

Išgirsta

„Priesakams nereikalingas ketinimas“^[1] ir „nėra atlygio už priesakus šiame pasaulyje“^[2]. Tai reiškia, kad tas, kuris sako, jog priesakams nereikia ketinimo, mano, kad nėra atlygio už priesaką šiame pasaulyje. Juk ketinimas yra priesako prasmė ir skonis. Tai iš tikrųjų ir yra atlygis už priesaką. Nes jei žmogus jaučia priesako skonį ir supranta jo prasmę, didesnio atlygio už tai nereikia. Vadinasi, jei priesakams nereikia ketinimo, savaime suprantama, kad atlygio už priesaką šiame pasaulyje nėra. Juk jis nejaučia jokio skonio ir prasmės tame priesake.

Vadinasi, jei žmogus yra tokios būsenos, kai neturi jokio ketinimo, tada jis yra būsenos, kai nėra atlygio už priesaką šiame [pasaulyje]. Juk atlygis už priesaką yra skonis ir prasmė, o jei jis jo neturi, akivaizdu, kad jis neturi atlygio už priesaką šiame pasaulyje.