125. Teikiantis malonumą šeštadieniui

Išgirsta 1949 m. birželio 15 d. Jeruzalėje^[1]

„Kiekvienam, kuris mėgaujasi šeštadieniu, suteikiamos beribės valdos, nes pasakyta: „Tai mėgausiesi Kūrėju, ir Aš pakylėsiu tave į žemės aukštumas, ir maitinsiu tave Jokūbo palikimu...“^[2] Ne Abraomo, apie kurį pasakyta: „Kelkis, pereik šią žemę išilgai jos…“^[3] Ir ne Izaoko, kaip pasakyta: „Nes tau ir tavo palikuoniams duosiu visas šias žemes.“^[4] O Jokūbo, apie kurį pasakyta: „Ir pasklisi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus.“^{[5], [6]}

Gmarą paprasta prasme sunku suprasti. Argi kiekvienam iš Izraelio duos visą pasaulį, tai yra beribes valdas?

Štai ką pirmiausia pasakė mūsų išminčiai: „O artimiausioje ateityje Kūrėjas išims saulę iš jos nartik dėklo ir [jais] degins. Nusidėjėliai bus ja baudžiami, o teisuoliai ja bus išgydyti... kaip pasakyta: „Nes štai ateina ta diena, liepsnojanti kaip krosnis; ir visi išpuikėliai bei visi darantys nusikaltimus taps lyg šiaudai, ir juos sudegins ta ateinanti diena, pasakė Kūrėjas, Cvaot, taip, kad nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos.“^[7] Nei šaknies pasaulyje, nei šakos būsimame pasaulyje. Teisuoliai bus išgydyti, kaip pasakyta: „Ir jums, bijantiems Mano vardo, pradės šviesti gelbstinti ir gydanti saulė, – jos sparnuose...“^[8] Be to, jie ja dar ir mėgausis“^[9].

Reikėtų įminti išminčių mįslę: kas yra saulė ir kas yra buveinė? Iš kur kyla ši priešprieša? Ir kas yra „Šaknis šiame pasaulyje, o šaka būsimame pasaulyje“? Ir ką reiškia: „Be to, jie ja dar ir mėgausis“? Jis turėjo pasakyti: „Išgis ir ja mėgausis.“ Kodėl „be to“, kaip pasakyta?

Tai suprantama iš išminčių žodžių: „Izraelis savo kalendorių sudaro pagal mėnulį, o pasaulio tautos – pagal saulę.“^[10] Turima omenyje, kad saulės šviesa yra aiškesnio žinojimo pavadinimas, kaip pasakyta: „Aiškus kaip saulė.“^[11] O pasaulio tautos, kurios nepriėmė Toros ir priesakų, kaip pasakyta, kad „Kūrėjas atnešė [Torą] visoms tautoms ir gentims“^[12], kadangi jos nenorėjo mėgautis Toros šviesa, kuri yra Mėnulio savybė, gaunanti šviesą iš Kūrėjo, tai yra saulės šviesą, kitaip tariant, bendrą šviesą, – bet kartu jos turi paskatą, norą ir siekį tyrinėti Kūrėjo vardą ir suvokti Jį patį.

Tuo pat metu Izraelis skaičiuoja pagal mėnulį, o tai yra Tora ir priesakai, į kuriuos įvilkta Saulės šviesa. Todėl Tora yra Kūrėjo buveinės savybė. „Zohar“ knygoje pasakyta, kad „Tora ir Kūrėjas yra viena esmė“. Kitaip tariant, Kūrėjo šviesa yra įvilkta į Torą ir priesakus. Jis ir Jo buveinė yra viena esmė. Todėl Izraelis skaičiuoja pagal mėnulį, tai yra kad pasiektų tobulumą Toroje ir priesakuose, ir automatiškai nusipelno ir Kūrėjo. Tačiau pasaulio tautos – dėl to, kad nesilaiko Toros ir priesakų, tai yra buveinės, – neturi net saulės šviesos.

Tai reiškia, kad „ateityje Kūrėjas išims saulę iš jos buveinės“⁹. Ir [išminčiai] pasakė: Šchina tarp žemesniųjų yra didelė būtinybė.“ Kitaip tariant, Kūrėjas to trokšta ir to karštai siekia. Tai yra „šešių kūrimo dienų“ prasmė, tai yra darbo Toroje ir priesakuose, nes „viską Kūrėjas sukūrė dėl Savęs“^[13], ir net kasdieniai darbai taip pat yra Kūrėjo darbas. Kaip pasakyta: „Ne dėl tuštumos ją [tai yra žemę] Jis sukūrė, bet kad būtų gyvenama.“^[14] Todėl tai vadinama „buveine“.

Šeštadienis yra saulės šviesos savybė, poilsio diena amžinajam gyvenimui. Kitaip tariant, Jis paruošė pasaulį dviejose pakopose:

1. kad atsiskleistų Jo Šchina per Torą ir priesakus pagal šešių kūrimo dienų planą;
2. kad atsiskleistų pasaulyje be Toros ir priesakų.

Tai reiškia: „Savo laiku, be-ita, pagreitinsiu, achišena.“^[15] Jei nusipelnė – pagreitinimo, tai yra per Torą ir priesakus, jei nenusipelnė savo laiku. Nes kūrinijos vystymasis patiriant dideles kančias artina pabaigą ir žmonijos išvadavimą, kol Kūrėjas žemesniuose įkurdins Savo Šchiną. Tai vadinama „savo laiku“, tai yra pagal vystymosi laiką.