123. Įteikimas ir įsigaliojimas vienu metu[1]
Išgirsta, prisimenant mano tėvą ir mokytoją
Apie „žemutinį chei einaim [akyse]“.
Tai yra atsirado ekrano ir paslėpties savybė ant einaim. O einaim [akys] reiškia regėjimą ir suvokimą, kai jis mato paslėptą valdymą.
Dėl patirčių – tai yra jis neturi lemiamo argumento nei vieno, nei kito naudai. Kitaip tariant, jis negali išsiaiškinti Kūrėjo noro ir savo mokytojo ketinimo. Jis geba dirbti pasiaukojamai, tačiau nepajėgia nuspręsti, ar šis pasiaukojamas darbas yra tinkamoje vietoje, ar, priešingai, šis sunkus darbas prieštaraus jo mokytojo ir Kūrėjo nuomonei.
Norėdamas išspręsti [situaciją], jis prideda ketinimą. Kitaip tariant, jis turi veikti pagal nuostatą, [teigiančią], kad žmogui tenka tik pastangos, ir niekas kita. Tokiu atveju jis neturi jokios galimybės abejoti savo veiksmais, mintimis, ir kalbomis. Jis visada turi labiau stengtis.
[1] Pažodžiui „paleidimo laiškas ir ranka yra vienu metu“. Ši frazė apibūdina teisinį paradoksą, kai vergui turi būti įteiktas paleidimo raštas. Kita vertus, kol vergas nėra paleistas, jo ranka priklauso šeimininkui. Paradoksas išsprendžiamas taip, kad veiksmas, lemiantis įstatymo įsigaliojimą, ir jo įsigaliojimas vyksta vienu metu. Žr. Gitin traktatas 77:2.