127. Suprasti skirtumą tarp svarbiausio ir esmės, ir gerovės priedo

Išgirsta 1942 m. rugsėjo 30 d. Jeruzalėje

Žinoma, kad Mochin išėjimas ir Zivugo nutraukimas vyksta tik pridedant Mochin. Pagrindinė ZON pakopos dalis – tai „vav ir taškas“. Tai reiškia, kad Malchut pagrindinėje egzistencijoje neturi nieko daugiau už tašką, tai – juodas taškas, kuriame nėra baltumo. Jei žmogus priima šį tašką kaip pagrindinę formą, o ne kaip ką nors nereikalingo, kuriuo nori atsikratyti, priešingai, jei priima tai kaip puošmeną, – tai vadinama „gražios buveinės širdyje savybe“. Juk jis neteisia šios tarnystės, o padaro ją sau pagrindiniu dalyku. Tada tai vadinama „pakelti Šchiną iš dulkių“ savybe. Kai jis palaiko šį pagrindą kaip svarbiausią dalyką, jis negali nukristi nuo savo pakopos, nes pagrindiniame dalyke nėra išėjimo [šviesų].

Kai žmogus prisiima darbą juodo taško savybėje, net ir didžiausioje juodumoje, kokia tik yra pasaulyje, tada šventoji Šchina sako: „Nėra vietos, kurioje galėčiau pasislėpti nuo tavęs.“^[1] Todėl „vienu ryšiu esu su Juo sujungtas“^[2], „ir jis niekada nenutrūks“^[3]. Todėl jo susiliejimas niekada nenutrūksta. Jei jam atsiranda koks nors švytėjimas iš aukščiau, vadinamas „priedu“, jis tai priima kaip „negaliu [išvengti] ir neketinu, nes tai ateina iš Kūrėjo be žemesniojo pabudimo“. Tokia žodžių „juoda aš, bet graži“^[4] prasmė – jei sugebėsi priimti juodumą, pamatysi, kokia aš graži.

Tokia šių žodžių: „Kas kvailas, tegul užsuka čia“ prasmė^[5], ir kai jis nusigręžia nuo visų savo darbų ir nori dirbti tik Kūrėjo labui, ir dirba „gyvuliu buvau prieš Tave“^[6] savybėje, jis nusipelno ir mato absoliutų tobulumą. Tokia žodžių „beširdžiui ji pasakė“⁷³³ prasmė, tai yra dėl to, kad nebuvo širdies, – todėl reikėjo būti kvailiu, nes kitaip jis negalės priartėti.

Kartais susiduriame su Šchinos tremties situacija, tai yra taškas nusileidžia į BJA atskyrimo [pasaulius], ir tada ji vadinama „rože tarp erškėčių“, kuri turi erškėčių ir dyglių formą, ir tada jos negalima priimti, nes tai klipot valdžia. Tai vyksta dėl žmogaus veiksmų. Žmogaus veiksmai čia, apačioje, nulemia tai, kas vyksta viršuje, jo sielos šaknyje, šventojoje Šchinoje. Tai reiškia, kad jei žmogus čia, apačioje, yra noro gauti vergijoje, tai veda prie to, kad klipa viršuje viešpatauja virš šventumo.

Tai vadinama „vidurnakčio ištaisymu“, kai meldžiamės, kad pakeltume Šchiną iš dulkių. Tai reiškia pakelti ją aukštyn, kitaip tariant, kad ji įgytų svarbą, juk „aukščiau“ ir „žemiau“ nurodo svarbos laipsnį. Tada ji tampa juodo taško savybe. Po vidurnakčio ištaisymo jis įveikia ir sako, kad nori įgyvendinti eiles „Livni ir Šimi“^[7]. „Livni“ – tai yra baltos spalvos, lavan, savybė, o ne juodos. O Šimi – tai yra šmia li, „aš girdėjau“, kitaip tariant, „aš manau“, tai reiškia: jam leidžiama ir priimtina prisiimti Aukštesniosios Malchut naštą. „Vidurnakčio ištaisymas“ – tai pertvaros ištaisymas, tai yra ištaisymas, atskiriantis šventumą nuo klipos, tai yra [leidžiantis] ištaisyti blogą pojūtį, esantį nore gauti, ir susijungti su noru duoti.

Žodis „tremtis“, gola, turi tas pačias raides kaip ir „išvadavimas“, geula, ir skirtumas [tik] raidėje alef. Kitaip tariant, reikia pritraukti pasaulio Valdovo, aluf, savybę į tremtį, gola. Tada iškart pajusime išvadavimą, geula. Tai vadinama „Viskas, ką privalau saugoti, [kad nepadarytų žalos, jei ji padarė žalą] – aš prisidėjau prie padarytos žalos… [turi] sumokėti kompensaciją už žalą geriausiu [turtu]“^[8]. Tai vadinama „Kai yra teismas apačioje, nėra teismo viršuje“^[9].