129. Šchina dulkėse būsena
Išgirsta
„Ar tau brangios tavo kančios?“ Jis jam atsakė: „Nei jos, nei atlygis už jas.“[1] „Dėl to grožio, kuris supus žemėje [dulkėse] [aš verkiu].“[2] Juk pagrindinės kančios yra virš žinojimo esančioje vietoje. Kančių dydis priklauso nuo to, kiek ji [tai yra ši vieta] prieštarauja žinojimui. Tai vadinama „virš žinojimo“ savybe. Iš šio darbo Kūrėjas gauna malonumą. Vadinasi, atlygis yra tai, kad dėl šio darbo Kūrėjas gaus malonumą.
Tačiau tarp laikotarpių – tai yra kol jis galės įveikti ir pateisinti Kūrėjo valdymą, – pasirodo, Šchina lieka dulkėse. Kitaip tariant, darbas tikėjimo savybėje, kuri vadinama šventosios Šchinos savybe, yra tremtyje. Tai yra anuliavimosi dulkėse savybėje, ir apie tai jis pasakė: „Nei jos, nei atlygis už jas“, tai yra jis negali pakęsti tarpinio laikotarpio. Todėl jis atsakė jam: „Dėl to, be abejo, verta verkti.“²
[1] Brachot traktatas 5:2. „Rabi Chija bar Aba susirgo. Rabi Jochananas priėjo prie jo ir pasakė jam: „Ar tau brangios tavo kančios?“ Jis jam atsakė: „Nei jos, nei atlygis už jas.“
[2] Brachot traktatas 5:2. „Rabi Jochananas pamatė, kad rabi Elazaras verkia. Jis paklausė jo: „Kodėl tu verki?“ Jis pasakė: „Verkiu dėl grožio, kuris supus žemėje.“ Jis jam atsakė: „Dėl to tikrai verta verkti.“ Ir jie abu pradėjo verkti.“