154. Pasaulyje negali būti tuščios erdvės

Išgirsta 1948 m. sausio 18 d.^[1]

Pasaulyje negali būti tuščios erdvės. Kadangi žmoguje pagrindinis dalykas – tai noras, kuris yra svarbiausias kūrinyje ir kuriuo matuojamas žmogaus didumas ar menkumas, paaiškėja, kad jis turi turėti kokį nors norą – arba dvasinį, arba materialų. Tas, kam trūksta šių norų, laikomas mirusiu, nes visas kūrinys yra tik noras, kuris laikomas kažkuo iš nieko. Kadangi jam trūksta šios materijos, kuri yra visa kūrinio materija, natūraliai tampa aišku, kad jis laikomas persileidimo vaisiumi ir negali egzistuoti.

Reikia stengtis, kad jis turėtų norą, nes tai yra visa kūrinio materija. Tačiau būtina išsiaiškinti norą, nes prigimtis tokia, kad bet kuri gyva būtybė jaučia, kas jai kenkia. Analogiškai, turime stebėti, kad noras būtų nukreiptas į ką nors.