170. Tegul tavo krepšyje nebūna didelio akmens

Išgirsta

„Tavo krepšyje neturi būti didelio ir mažo akmens.“^[1] „Akmeniu“ vadinama tikėjimo savybė [juk tai svėrimo akmuo]. Tai yra mažumo savybė, esanti virš žinojimo. Tačiau kartu reikia pasakyti, kad tu turi „didelį akmenį“, tai yra žinojimą. Tai reiškia, kad tai, ką darai, jau nebėra panašu į viso pasaulio [veiksmus]. Juk tu turi tvirtą pagrindą, ir tai yra Gadlut būsena, o ne Katnut, – tai yra be pagrindo ir viso akmens.

Tačiau turi būti „mažas akmuo“. Kad jis būtų „visas“, tai yra kad jo užtektų Torai ir priesakams vykdyti, remiantis „mažu akmeniu“. Tik tada jis vadinamas „visu“.

Tačiau jei jis „mažas“ ir įpareigoja tave atlikti tik mažus veiksmus, jis nėra vadinamas „visu akmeniu“.

O kur didelis ir kur mažas? Juk jei jis turi mažą pagrindą, save laiko mažu. Tačiau kai jis turi „didelį akmenį“, tai yra turi didelį pagrindą, jis pradės save laikyti dideliu. Tai yra kad jis – didelis. „Visu akmeniu“ vadinamas tas, kuris nusipelno asmeninio suvokimo.