158. Kodėl per Pesachą nepriimta valgyti vieniems pas kitus

Išgirsta 1948 m. Pesacho šventės rytinių vaišių metu^[1]

[Baal Sulamas] paaiškina papročio, kad dėl kašruto nepriimtina valgyti vieniems pas kitus, priežastį. Kodėl taip nesielgiama visus metus? Netgi kai žinoma, kad pas ką nors yra tikrų tikriausias košerinis maistas, net geresnis nei jo paties namuose, – vis tiek nepriimtina [pas jį] valgyti. Taip yra dėl to, kad chamec [raugo] draudimas taikomas net „bet kokiam kiekiui“. Nuo „bet kokio kiekio“ neįmanoma apsisaugoti pačiam, ir tik Kūrėjas gali jį apsaugoti, kad jis nepažeistų „bet kokio kiekio“ draudimo.

Todėl sakoma, kad reikia saugotis „bet kokio kiekio“ su chamec [su raugu]. Tai reiškia, kad žmogui įsakyta saugotis, ir jis turi ieškoti būdų, kaip nepasiekti „bet kokio kiekio“ chameco [raugo]. Tačiau savarankiškai apsisaugoti neįmanoma. Todėl tik Kūrėjas gali jį apsaugoti. Nėra abejonės, kad Jis saugo ne visus vienodai. Yra tokių, kuriuos Kūrėjas saugo daugiau, ir yra tokių, kurių Jis nelabai saugo. Tai priklauso nuo žmogaus poreikio. Juk yra žmonių, kurie žino, kad jiems reikia didesnės apsaugos. Tada jie pritraukia didesnę apsaugą. O yra žmonių, kurie jaučia, kad jiems nereikia tiek daug apsaugos iš viršaus. To negalima išreikšti žodžiais, nes tai priklauso nuo pojūčio. Juk yra žmonių, jaučiančių trūkumą, ir jiems reikia didesnės apsaugos.