175. Jei kelias bus tau tolimas

Išgirsta 1949 m. gegužės 21 d. šeštadienio vaišių metu^[1]

„Kai kelias bus tau tolimas, tiek, kad negalėsi jo pakelti.“^[2]

[Baal Sulamas] paaiškino, kodėl kelias toks tolimas, – nes „negalės to pakelti“. Nes negali pakelti Toros ir priesakų naštos. Todėl kelias jam atrodo tolimas. Patarimas šiuo atveju toks, kaip pasakyta eilutėje: „Paimk sidabrą į savo ranką.“^[3] Juk „sidabras“ reiškia kesef, „siekį“, kisufin, tai yra žmogus turi pritraukti siekio savybę tarnauti [Kūrėjui]. Juk dėl noro ir aistringo Kūrėjo siekio jis galės pakelti Toros ir priesakų naštą. Be to, „sidabras“, kesef, reiškia gėdą. Juk žmogus [sukurtas] dangaus šlovei išaukštinti, kaip pasakyta: „Palaimintas [mūsų Visagalis], kuris sukūrė mus Savo šlovei“^[4].

Tora ir priesakai apskritai yra tai, ką žmogus daro, siekdamas įgyti malonę Kūrėjo akyse. Juk vergo prigimtis yra tokia, kad jis nori pelnyti malonę savo šeimininko akyse, ir tada šeimininko širdis jam atsiliepia. Taip pat ir čia – visa daugybė veiksmų ir griežtumų [įvykdymo], kuriuose žmogus tobulėja, yra tik priemonė, leidžianti pelnyti malonę Kūrėjo akyse. Tada jis pasieks tikslą, kurio iš jo tikimasi.

Žmogus vykdo Torą ir priesakus, kad pelnytų malonę kūrinių akyse, ir paverčia dangaus poreikį priemone. Tai yra per juos jis nusipelno įgyti malonę kūrinių akyse. Kol žmogus nenusipelno Toros lišma savybės, jis dirba dėl kūrinių. Nors žmogus neturi kitos galimybės, kaip tik dirbti kūriniams, jis vis dėlto turėtų gėdytis tokios tarnystės. Tada dėl šio „sidabro“ jis nusipelnys „šventumo sidabro“, tai yra siekti šventumo.

„Paimk sidabrą į savo ranką.“⁸⁶⁶ Tai reiškia, nors siekis nėra žmogaus jėgoms [pažodžiui „nėra rankose“], – jei jis neturi jokio siekio, nieko negali padaryti, – vis dėlto turi rasti siekio norą, kisufin, tai yra norą siekti [galbūt žodis „paimk“, ve-carta, nuo žodžio „tu norėjai“, racita]. Tai reiškia, kad jis turi atrasti tam poreikį. Kitaip tariant, jis turi rasti norą ir siekį Kūrėjui, tai yra siekti padidinti dangaus šlovę, suteikti malonumą savo Kūrėjui, pelnyti Jo malonę.

Yra „aukso“ savybė, vadinama zaav, ir yra „sidabro“ savybė, vadinama kesef.

Sidabras, kesef, – kai jis apskritai turi siekį, kisufin.

Auksu, zaav, vadinama, kai žmogus trokšta tik vieno. Visas jo siekis bei noras, kurį jis skiria keliems dalykams, yra anuliuojamas šiame nore, kurį [jis] turi. Jis sako: tik ze-av, „tai duok“. Tai reiškia, kad jis netrokšta nieko kito, išskyrus „pakelti Šchiną iš dulkių“. Tik to jis nori.

Iš to išplaukia, kad nors žmogus ir mato, jog jam trūksta tinkamo noro ir siekio, vis dėlto jis privalo stengtis mintimis ir veiksmais pasiekti šį norą. Tai vadinama „Paimk sidabrą į savo ranką“⁸⁶⁶. Tegul žmogus nemano, kad tai yra kažkas nereikšmingo, jei tai yra žmogaus rankose. O – „[atiduok jį] už stambius ir smulkius galvijus“^[5]. Tai reiškia, kad dėl to jis nusipelno pačių aukščiausių šviesų.