156. Kad tik nepaimtų nuo Gyvybės medžio
Išgirsta 1945 m. sausio 29 d.[1]
„Kad... tik nepaimtų nuo Gyvybės medžio ir neparagautų, ir neimtų gyventi amžinai.“[2]
Mano tėvas ir mokytojas paaiškino: galbūt jis paims iš paslėptų Chasadim savybių, kuri yra savybė nuo chaze ir aukščiau. Tai suteiks pilną aprūpinimą [visko], todėl Pažinimo medžio nuodėmė, kuri yra savybė iš chaze ir žemiau, nebus ištaisyta. Pagal tai išeina, kad Gyvybės medis vadinamas savybe nuo chaze ir aukščiau, kur yra paslėptas Chasadim. Man atrodo, kad pagal tai galima paaiškinti tai, ką sakome: „[Duok mums…] gyvenimą, kuriame yra baimė prieš dangų, ir gyvenimą, kuriame yra nuodėmės baimė.“[3]
Skirtumas tarp jų, kaip paaiškino mano tėvas ir mokytojas, tas, kad jis renkasi gyvenimą, – dėl nuodėmės baimės, tai yra jis neturi kitų galimybių. Dangaus baime vadinama tai, kai jis turi kitą galimybę, tai yra jei jis nepriims šios savybės, jis vis tiek nenusidės, ir vis dėlto jis pasirenka tai iš baimės prieš Kūrėją.
Pagal tai negalima sakyti, kad Chasadim paslėpimas yra katnut būsena. Tai yra būtent tada, kai jis neturi kitos galimybės. Tačiau kai jis atveria Chasadim Rachelės būsenoje, tada ir Lėjos būsena, tai yra Chasadim paslėpimas, taip pat vadinami GAR ir gadlut savybe.
Tai vadinama „baime prieš dangų“. Tai reiškia, kad nors jis atveria Chasadim, vis dėlto jis renkasi Chasadim paslėpimą.
- Kai jis neturi Rachelės savybės, tai vadinama VAK būsena.
- Kai jis turi Rachelės savybę, tai vadinama „Lėjos“ būsena, kuri [laikoma] GAR.