150. Šlovinkite Kūrėją, nes aukštumas Jis sukūrė
Išgirsta 1932 m. sausio 22 d.[1]
Eilėse „Giedokite zamru Kūrėjui, nes išaukštintą geut Jis sukūrė“[2] reikia pasakyti, kad [žodis] zamru reiškia „jėgą ir atskyrimą, zimrat“[3]. Tai reiškia, kad reikia visada nugenėti lizmor ir pašalinti spyglius iš Kūrėjo vynuogyno. Net tuo metu, kai jis pats jaučiasi tobulas ir jam atrodo, kad jis jau pašalino visus spyglius, šios eilės patvirtina tai: „Nes puikybę, geut, Jis sukūrė.“ Tai reiškia, kad Jis tarsi sukūrė šiame pasaulyje kūrinį, apdovanotą puikybe. Juk žmogus mėgsta būti ištikimas ir sąžiningas savo paties akyse, o tai, kad jis pats jaučia, jog jau pašalino spyglius ir yra tobulas, kyla iš puikybės.
Žmogus turi visada analizuoti savo veiksmus ir tikrinti dešimčia būdų, o ne pasikliauti trumpalaikiu jausmu, nes tai tėra puikybė. Kaip teisuoliai pasakė apie eiles: „Jūs nerūpestingi, nerūpestingi, todėl sakote: „Eisime, aukosime Kūrėjui.“[4] Tai reiškia, kad jis [tai yra Faraonas] pasakė Izraelio sūnums: „Tai, kad jūs sakote: „Eime, aukosime…“, jūs patys jaučiate, kad jau esate pakviesti paaukoti save ant aukuro Kūrėjo akivaizdoje, – tai panašu į tingumą ir atsipalaidavimą. Juk nenorite daugiau dirbti ir nuolat save tikrinti, kad būtumėte pašaukti į šią didžiulę tarnystę. Todėl jums atrodo, kad jau esate tobuli šioje tarnystėje, kaip paaiškinta šių eilių pabaigoje: „Nes puikybę sukūrė Jis.“