126. Išminčius įeina į miestą

Išgirsta 1947 m. Šavuoto šventės vaišių metu Tel Avive^[1]

„Išminčius įeina į miestą.“^[2] Išminčiumi vadinamas Kūrėjas. „Įeina į miestą“ – nes per Šavuotą Jis atsiskleidžia pasauliui.

„Tinginys sako: „Liūtas kelyje.“^[3] „Galbūt išminčiaus nėra namuose, o galbūt durys užrakintos.“^[4] Esmė ta, ką mūsų išminčiai pasakė: „Įdėjai pastangas ir neradai – netikėk.“^[5] Todėl jei jis mato, kad vis dar nerado Kūrėjo artumo, jam sakoma, kad jis, be jokios abejonės, pakankamai nesistengė. Todėl šios eilės vadina jį tinginiu.

Dėl kokios priežasties jis nesistengė? Jei jis ieško Kūrėjo artumo, kodėl nenori įdėti pastangų? Juk net materialūs dalykai nepasiekiami be pastangų. Iš tiesų jis nori stengtis, bet sako: „Liūtas kelyje“, tai reiškia Sitra Achra, kaip pasakyta: „Liūtas tūno slėptuvėje.“^[6] Tai reiškia, kad tas, kuris pradeda eiti Kūrėjo keliu, smogia liūtui, kurį sutinka kelyje. O tas, kuris patirs nesėkmę, neišgyvens.

Todėl jis bijo pradėti, nes kas gali jį nugalėti? Tada jam sakoma: „Nėra liūto kelyje“, tai yra kaip pasakyta: „Nėra nieko, išskyrus Jį.“ Nėra jokios kitos jėgos, išskyrus Jį, kaip pasakyta: „Ir Kūrėjas padarė taip, kad Jo bijotų.“^[7]

Tada jis randa kitą pasiteisinimą: galbūt išminčiaus nėra namie. „Jo namai“ – tai Nukvos savybė, šventosios Šchinos savybė. Tada jis [sako], kad negali tiksliai žinoti, ar jis dirba šventume, ar ne.

Todėl jis ir pasakė, kad galbūt išminčiaus, tai yra Kūrėjo, tikriausiai nėra namuose. Tai reiškia, šie namai – ne Jo, nėra šventumo. Kaip jam žinoti, kad jis dirba šventume? Tada jam sakoma: „Išminčius yra namuose“, tai yra „žmogaus siela išmokys jį“^[8]. Tada jis, galiausiai, sužinos, kad dirba šventume.

Tada jis sako: „Galbūt durys užrakintos“, tai reiškia, kad neįmanoma įeiti į rūmus, kaip pasakyta: „Ne kiekvienas, kuris nori ateiti ir priartėti prie Kūrėjo, ateis ir priartės.“^[9] Tada jam atsakoma: „Durys nėra užrakintos.“ Juk matome, kad daug žmonių nusipelnė įeiti į rūmus.

Tada jis atsako: „Aš vis tiek neisiu.“ Tai reiškia, kad jei jis tingi ir nenori stengtis, jis pradeda gudrauti ir ginčytis, nes mano, kad tai tik apsunkina jo darbą.

Iš tikrųjų, tas, kuri nori stengtis, mato priešingai. Mato, kad daugelis pasiekė sėkmę. O tas, kuris nenori dėti pastangų, mato, kad yra tokių, kurie nepasiekė sėkmės. Nors tai, kad jie nepasiekė sėkmės, taip pat buvo nulemta to, kad nenorėjo stengtis. Kadangi jis tingus ir nori tik pateisinti bei apginti savo veiksmus, jis yra reiklus tarsi išminčius. Tiesa ta, kad reikia priimti Toros ir priesakų naštą be jokių pretenzijų ir ginčų. Tada jis pasieks sėkmę.