113. Malda „Aštuoniolika (palaiminimų)“

Išgirsta kislevo mėn. 15 d., šeštadienį

Maldoje „Aštuoniolika [palaiminimų]“ [sakoma]: „Juk Tu girdi Tavo Izraelio tautos visų lūpų gailestingumo maldą.“^[1] Iš pirmo žvilgsnio neaišku – iš pradžių sakome: „Juk Tu girdi visų lūpų maldą“, tai yra net ir nepageidaujamas lūpas girdi Kūrėjas. Kaip pasakyta: „visų lūpų“, turima omenyje – net nepageidaujamų. Paskui pasakyta: „Tavo tautos Izraelio gailestingume.“ Vadinasi, būtent malda apie gailestingumą – kitaip [ji] nėra girdima.

Esmė ta, kad reikia žinoti, jog visas sunkumas, kuris egzistuoja Kūrėjo darbe, kyla iš priešpriešos, esančios kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, yra taisyklė, kad žmogus turi būti nuolankus. Tačiau jei laikysimės šio kraštutinumo, nors išminčiai ir pasakė: „Būk itin kuklus [pažodžiui „žemos dvasios“]“^[2], vis dėlto šis kraštutinumas nereiškia, kad tai turi būti taisyklė. Juk žinoma, kad žmogus turi eiti prieš visą pasaulį ir anuliuotis prieš daugybę nuomonių, egzistuojančių pasaulyje, kaip pasakyta: „Ir jo širdis buvo išaukštinta Kūrėjo keliuose.“^[3] Tokiu atveju ši taisyklė nėra vadinama taisykle, kad būtų galima pasakyti, jog joje yra tobulumas.

Jei laikysimės kito kraštutinumo, tai yra puikybės, irgi negerai, juk „tas, kuris rodo puikybę, – sako Kūrėjas, – negalime Aš ir jis būti vienoje vietoje“^[4]. Analogiškai, matome priešpriešą kalbėdami apie kančias. Tai yra jei Kūrėjas siunčia kančias kokiam nors žmogui, – mes turime tikėti, kad Kūrėjas geras ir kuriantis gėrį, – tokiu atveju kančios, kurias Jis atsiuntė, būtinai žmogui išeis į gera. Tokiu atveju, kaipgi meldžiamės, kad Kūrėjas paimtų iš mūsų kančias?

Kalbant apie kančias svarbu suprasti, kad kančios skirtos tik ištaisyti žmogų ir kad galėtų priimti Kūrėjo šviesą. Kančių funkcija – išvalyti kūną, kaip sakė mūsų išminčiai: „Kaip druska suminkština mėsą, taip kančios išvalo kūną.^[5]“ Tačiau malda buvo įvesta kaip alternatyva kančioms, tai reiškia, kad malda taip pat išvalo kūną. Malda vadinama Toros keliu. Todėl malda yra veiksmingesnė priemonė kūnui pasaldinti nei kančios. Todėl yra priesakas melstis dėl kančių, nes tai suteikia esminės naudos – tiek atskirai žmogui, tiek visai visuomenei apskritai.

Todėl priešprieša sukelia žmogui sunkumų ir pertrūkių Kūrėjo darbe. Jis negali tęsti savo darbo ir jaučiasi blogai. Jam atrodo, kad jis nėra vertas priimti Aukštesniosios Malchut jungą, „kaip jautis junge ir asilas po nešuliu“. Tokiu metu jis vadinasi „nepageidaujamu“. Kadangi visas jo ketinimas yra pritraukti tikėjimo savybę, vadinamą Malchut savybe, – tai yra „pakelti Šchiną iš dulkių“. Kitaip tariant, jo ketinimas tas, kad Kūrėjo vardas būtų išaukštintas pasaulyje ir kad šventoji Šchina neatrodytų varginga ir skurdi, tada „Kūrėjas girdi visų lūpų maldą“. Tai reiškia, kad iš žmogaus, kuris nėra itin pageidaujamas, tai yra jis pats jaučia, kad yra dar toli nuo Kūrėjo darbo.

Tai yra prasmė žodžių: „Juk Tu girdi visų lūpų maldą.“ Kada Jis girdi visas lūpas? Tuo metu, kai Tavo tauta, Izraelis, meldžia gailestingumo. Tai reiškia – paprasto gailestingumo. Kai žmogus meldžiasi, kad „pakeltų Šchiną iš dulkių“. Tai yra priimti tikėjimą. Tai panašu į žmogų, kuris tris dienas nevalgė, o kai jis prašo jam duoti valgyti, jis neprašo jokių nereikalingų dalykų ar pertekliaus, o tiesiog prašo ko nors gyvybei palaikyti.

Lygiai taip ir Kūrėjo darbe – žmogus, atsidūręs tarp dangaus ir žemės, neprašo Kūrėjo nieko nereikalingo, o [prašo tik] tikėjimo šviesos. Tai reiškia, kad Kūrėjas suteiktų šviesą jo akims, kad jis galėtų įgyti tikėjimo savybę. Tai vadinama „pakelti Šchiną iš dulkių“. Ši malda priimama iš „visų lūpų“, kad ir kokios būsenos žmogus būtų, jei jis prašo tikėjimo palaikymo, jo malda priimama.

Tai vadinama „apie gailestingumą“, tai yra jo malda – tik apie tai, kad viršuje būtų pasigailėta, kad jis galėtų palaikyti savo gyvybinę jėgą. Būtent tai ir parašyta „Zohar“ knygoje, kad vargšo malda iš karto priimama. Tai yra kai ji skirta šventajai Šchinai, ji iš karto priimama.