151. Ir pamatė Izraelis egiptiečius

Išgirsta per „Bešalach“ skyriaus savaitę

Eiles „Ir pamatė Izraelis egiptiečius, mirusius jūros pakrantėje... Ir tauta išsigando Kūrėjo, ir įtikėjo į Kūrėją bei Mozę, jo tarną“^[1] reikia suprasti, ką turi bendra „ir įtikėjo“, juk akivaizdu, kad išėjimo iš Egipto stebuklas ir jūros praskyrimo stebuklas atvedė Izraelį prie didesnio tikėjimo, nei jie turėjo anksčiau. Tada mūsų išminčiai pasakė: „Tai mano Kūrėjas ir aš šlovinsiu Jį“^[2], nes vergė prie jūros matė daugiau nei pranašas Ezechielis. Tokiu atveju išeina, kad išėjimas iš Egipto buvo susijęs su akivaizdžiais stebuklais, vedančiais į Kūrėjo pažinimą, o tai yra priešinga tikėjimo sąvokai, nes tai nereiškia „virš žinojimo“. Kai jie mato akivaizdžius stebuklus, labai sunku išlikti tikėjime. Tada, priešingai, [vyksta] žinojimo sklaida.

Tai reikėtų paaiškinti taip pat, kaip aiškinami žodžiai „Ir visi tiki, kad Jis tikėjimo Visagalis“^[3]. Šios eilės kalba apie Izraelio didybę, nes net ir pamačius akivaizdžius stebuklus, jų Kūrėjo tarnystė, pagrįsta tikėjimu virš žinojimo, buvo nepažeista. Tai yra didelis darbas – po to, kai jie buvo apdovanoti ir gali tarnauti Kūrėjui žinojime, [net] ir tada laikytis tikėjimo kelio, jokiu būdu jo nepaniekinti.