189. Veiksmas daro įtaką minčiai
Išgirsta 1942 m. spalio 8 d.[1]
Reikia suprasti aštrumo, entuziazmo ir išradingumo priežastį, dėl kurios visi organai veikia taip, kaip turėtų, dideliu tempu, kai žmogus galvoja apie materialius įsigijimus. Kiekvienam sielos poreikiui tenkinti žmogaus kūnas su visais jutimo organais veikia patirdamas didelį sunkumą.
Taip yra todėl, kad žmogaus protas ir mintys yra ne kas kita, kaip žmogaus veiksmų projekcija, atsispindinti tarsi veidrodyje. Todėl jei didžioji žmogaus veiksmų dalis yra materialūs poreikiai, tuomet [tai ir] atsispindi proto veidrodyje, tai yra protas suvokia visus jo poreikius. Tada jis gali naudotis protu visur, kur tik panorės, nes smegenys gauna gyvybinių jėgų iš materialių dalykų. Todėl tai vietai, iš kurios jis gauna gyvybinių jėgų, – tai vietai protas ir tarnauja, o sielos poreikiams smegenyse dar nėra didelio įspūdžių kiekio, kad to pakaktų gauti gyvybinių jėgų ir įspūdį. Todėl smegenys nėra pasiruošusios tarnauti jam sielos reikmėms.
Žmogus turi įveikti sunkumus ir atlikti daugybę veiksmų bei poelgių, kol jie įsispaus smegenyse. Tik tada, be abejonės, padaugės žinių, o protas tarnaus jam visu greičiu ir aštrumu, netgi labiau nei materialiems poreikiams. Juk protas yra įsivilkimas, artimas sielai.
[1] Hebrajų data: 5703 m. tišrėjaus mėn. 27 d.