204. Darbo tikslas. 2.

Išgirsta 1938 m.^[1]

Pasiruošimo metu visas darbas sutelktas į draudimus [„ne“]. Kitaip tariant, į „ne“, kaip pasakyta: „Ir jie bus engiami šalyje ne.“^[2] Kalbos požiūriu, tai yra „aš“ savybės požiūriu, pirmiausia reikia nusipelnyti meilės savybės.

Pasiruošimo metu yra tik darbas su savybe „ne“, tai reiškia „tegul nebus pas tave“, ir per daugybę „ne“ lo pasiekia „Visagalio“ el^[3] gailestingumo savybę. Iki tol yra daug „ne“, tai yra kitų dievų, daug draudimų. Tai reiškia, kad nuo lo lišma ateinama į lišma.

Kadangi Sitra Achra suteikia paramą, net ir vėliau, kai dirbama ir pritraukiamas šventumas, vis dėlto kai ji atima šią paramą, jie krinta nuo pakopos. Tada ji pasiima visą gėrį, kurį jie pritraukė. Tokiu būdu Sitra Achra įgyja jėgą vėliau valdyti žmogų, kad jis sektų ją ir pildytų jos norus. Jis neturi kito patarimo, kaip tik pakelti save į aukštesnę pakopą. Tada tvarka – vėl, kaip ir anksčiau, su 49-iais nešvarumo vartais.

Kitaip tariant, žmogus eina šventumo pakopomis iki 49-ųjų vartų. Tačiau ten Sitra Achra turi galią atimti visą gyvybinę jėgą ir gėrį net tiek, kad žmogus kaskart nugrimzta į aukštesnius nešvarumo vartus, nes „vieną prieš kitą sukūrė Visagalis“. Kai pasiekiami 49-ieji vartai, žmogus jau nebegali pakelti savęs, kol Kūrėjas ateis ir jį išgelbės. Tada: „Jis praris gausą – ir išvems: ir iš jo įsčių Visagalis išplėš [viską].“^[4] Kitaip tariant, visą gėrį ir gyvybinę jėgą, kurią klipa paėmė iš visų 49-ių šventumo vartų, dabar žmogus atsiima. Tame slypi „apiplėšimo jūroje“ prasmė.

Prieš pajuntant tremtį, išsigelbėjimas neįmanomas. Pasiekus 49-uosius [vartus], pajuntama tremtis. 50-uose vartuose Kūrėjas išgelbsti. Nėra skirtumo tarp „tremties“, gola, ir išsigelbėjimo, geula, išskyrus raidę alef, reiškiančią Pasaulio Valdovą, aluf. Todėl ir tremties – jei žmogus jos tinkamai nesuvokė – jam trūks šioje pakopoje.