229. Amano kišenės

Išgirsta 1950 m. kovo 3 d. Purimo šventės išvakarėse po Esteros ritinio skaitymo^[1]

Apie tai, kad valgomi chamen-tašim^[2], tai yra Amano kišenės, [Baal Sulamas] pasakė: kadangi „žmogus per Purimą privalo prisigerti iki tokios [būsenos], kad negalėtų atskirti prakeiktojo Amano ir palaimintojo Mordechajus“^[3], todėl valgomos „Amano kišenės“, kad prisimintume, jog Amanas mums atnešė ne daugiau kaip kišenes, kurios vadinamos kelim, o ne vidinę dalį. Tai reiškia, kad galima gauti tik Amano kelim, bet ne šviesas, vadinamas „vidine dalimi“. Dėl to, kad gavimo kelim Gadlut yra Amano valdžioje. Turime tai iš jo atimti.

Pritraukti šviesų naudojant Amano kelim neįmanoma. Tai [daroma] būtent su Mordechajaus kelim, tai yra davimo kelim. O gavimo kelim buvo atliktas apribojimas. Tai paaiškinta Šventajame Rašte: „Ir tarė Amanas savo širdyje: kam gi, be manęs, Karalius norės parodyti pagarbą!“^[4] Tai vadinama „tikruoju noru gauti“. Todėl jis liepė atnešti „karališkąjį drabužį, kurį vilkėjo Karalius, ir [atvesti] žirgą, kuriuo jojo Karalius…“^[5]. Iš tikrųjų Amano kelim vadinami gavimo kelim ir [negali] nieko gauti dėl apribojimo. Jis turi tik norą ir chisaroną, tai yra jis žino, ko reikalauti. Todėl sakoma: „Ir tarė Karalius Amanui: greitai paimk drabužius ir žirgą, kaip tu sakei, ir padaryk taip žydui Mordechajui.“^[6]

Tai vadinama „Amano šviesomis Mordechajaus kelim viduje“, tai reiškia davimo kelim.