242. Ką reiškia darbe „džiuginti vargšus per šventadienį“

Išgirsta trečią pusiau šventinę Sukoto dieną

„Zohar“^[1] knygoje pasakyta: „Dalis Kūrėjui“ – reiškia džiuginti vargšus.“ [Baal Sulamas] komentare Sulam paaiškina: kai Kūrėjas pamatė, kad lo lišma [dėl savęs] neatveda prie lišma [dėl Kūrėjo], „Jis pakilo, kad sugriautų pasaulį“. Tai reiškia, kad jam nustojama [perduoti] Aukštesnįjį gėrį.

Galima sakyti, kad kai žmogui ateina švytėjimas iš aukščiau, net jei jis dar nepasiekė tyrumo būsenos, – vis dėlto jei žmogus priima šį švytėjimą, kad pakiltų iš savo žemumo ir per tai priartėtų prie davimo savybės, tai vadinama, kad lo lišma atveda jį į lišma. Tai reiškia, kad jis eina Toros keliu.

Ta vadinama „besidžiaugiančiu ypatingomis dienomis“^[2]: čia „ypatinga diena“ vadinama „švente“. Be abejonės, nėra didesnės šventės nei tada, kai žmogui iš aukščiau šviečia tam tikras švytėjimas, priartinantis jį prie Kūrėjo.