240. Atsigręžk į tuos, kurie ieško Tavęs, kai jie ieško Tavo veido

Išgirsta pirmąją Slichot dieną iš mano tėvo ir Mokytojo

„Kreipkis į Tavęs ieškančius, kai jie ieško Tavo veido, atsakyk jiems iš Savo dangaus buveinės ir neužverk Savo ausies jų maldos šauksmui.“^[1] [Žinoma], kad pasaulio sukūrimo tikslas buvo suteikti malonumą Savo kūriniams. Tačiau norint, kad ištaisymas būtų visiškai užbaigtas, turi būti teismo mato pasaldinimo gailestingumu savybė. Juk teismas reiškia gadlut, tačiau kad dėl to jis nesiskirtų forma, turi būti kompromisinė savybė: teismo vertinimu, ji gautų daugiau, tačiau vis tiek yra pavojus, kad forma skirsis. Tačiau kai su juo sumaišomas gailestingumo matas, ji negauna gadlut šviesos ir tada gali pasiekti formos panašumą. Ištaisymas vyksta per tai, kad gavimo kelim virsta gavimo dėl davimo savybe.

Todėl kai žmogus ieško Kūrėjo, jis vis dar susijęs su gavimo savybe, o tas, kuris turi gavimo savybę, vadinamas „neturinčiu ir prakeiktu“, o prakeiktasis negali prilipti prie Palaimintojo^[2]. Tačiau tas, kuris gauna dėl davimo, vadinamas „palaimintuoju“, tai yra jam nieko netrūks, nes jam nereikia jokio gavimo dėl savęs. Pasirodo, visos problemos – tik dėl to, kad žmogus būtų palaimintojo savybėje, juk tik dėl Toros ir priesakų galima pakeisti gavimo kelim į davimo. Todėl meldžiamės: „Kreipkis į Tavęs ieškančius.“

Juk yra dviejų tipų Kūrėjo ieškotojai: yra ieškantieji tik dėl „Tavo veido“. Jie siekia tik davimo. Jie bet kokio išsigelbėjimo siekia tik dėl Tavo veido. Apie juos sakoma: „kai jie ieško Tavo veido“ – tai tie, kurie ieško dėl Tavo veido. „Atsakyk jiems iš Savo dangaus buveinės“ – tai reiškia, tegul atsiskleidžia Tavo dangaus buveinė, tai reiškia, jie jau nebedarys žalos viršuje, nes jie apsivalė nuo gavimo savybės. „Ir dėl jų maldos šauksmo“ – tai yra visos maldos ir prašymai vis dar yra jų pačių, nes dėl to jie nori priartėti prie Kūrėjo, tai reiškia, jie vis dar nėra apsivalę nuo gavimo savybės.

Kitaip tariant, Kūrėjui tarnauja dvi savybės: yra tie, kurie nori, kad dieviškumas atsiskleistų pasaulyje, – kad visi žinotų, jog pasaulyje yra dieviškumas. Tada tai nėra pusiaukelėje, ir jis to nori, todėl negalima sakyti, kad jis turi gavimo savybę. Jis nesimeldžia, kad priartėtų prie Kūrėjo, o [nori] tik kad pasaulyje atsiskleistų dangaus šlovė. Yra tie, kurie meldžiasi, kad priartėtų prie Kūrėjo, ir tada jie jau pusiaukelėje, ir galima kalbėti apie gavimo dėl savęs savybę, tai yra jie nori gauti Aukštesnįjį gėrį, kad priartėtų prie Kūrėjo. Tai vadinama „jų maldomis“ ir taip pat vadinama „šauksmu“. O tie, kurie kol kas yra „jų maldų“ savybėje, tai yra kad jie priartėtų, jie gali „šaukti“, ir apie juos [pasakyta]: „Neužverk Savo klausos.“

Juk šaukia tik tas, kuris turi chisaroną. Tačiau dėl kito negalima kalbėti apie šauksmą, o [galima] tik apie prašymą, driša, kaip kad posakyje „teirautis apie sveikatą“, drišat šalom^[3]. Todėl veido savybei priklauso tik prašymo savybė.

„Iš Tavo dangaus buveinės“ – tai yra einaim savybės, Chochma savybės, kad jie gautų Aukštesniojo gėrio esmę, tai yra jų kelim jau yra gavimo dėl davimo savybėje. Bet tiems, kurie yra „jų maldų“ savybėje, „neužverk Savo klausos, ozen, ausies, ozen“, Binos, savybės, jie turi pritraukti jėgą, kuri jiems bus davimo savybė... Chasadim šviesai.