230. Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys. 2.

Išgirsta 1949 m. kovo 5 d. Tel Avive^[1]

„Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys.“^[2]. Kaip įmanoma būti panašiam į Kūrėją, kai žmogus yra gaunantis, o Kūrėjas – duodantis? Apie tai kalbama eilutėje „Išaukštintas Kūrėjas ir nedorėlis Jį pamatys“. Jei žmogus anuliuojasi, išeina, kad nėra jokios jėgos, kuri jį atitolintų nuo Kūrėjo. Tada jis „pamatys“, tai yra nusipelnys Mochin de-Chochma.

„O Aukštesnis iš tolo pažins.“¹⁰¹² Bet tas, kuris didžiuojasi, tai yra turi savo valdžią, – jis atitolsta, nes [jam] trūksta panašumo. „Žemumu“ nėra vadinama tai, kad žmogus save žemina prieš kitus, – tai kuklumas, ir žmogus jaučia šiame darbe tobulumo savybę. „Žemumu“ vadinama, kai visas pasaulis jį žemina. Būtent kai žmonės [jį] žemina, tai laikoma žemumu, nes tada jis nejaučia jokio tobulumo. Yra dėsnis, kad tai, ką žmonės galvoja, daro įtaką žmogui. Todėl jei žmonės jį vertina, jis jaučiasi tobulas. O tas, ką žmonės žemina, laiko save žemu.