222. Apie tą dalį, kuri duodama Sitrai Achrai, kad ji būtų atskirta nuo šventumo

Išgirsta

Pasakyta: „Iš pradžių Kūrėjas sukūrė pasaulį pagal teismo matą. Jis pamatė, kad pasaulis negali egzistuoti.“^[1] Paaiškinimas: teismo matas – tai Malchut. Ten buvo apribojimo vieta ir nuo ten ir žemiau yra išorinių [nešvarių norų] savybės. Tuo pat metu į devynias pirmąsias sfiras galima gauti Aukštesnįjį gėrį be jokios baimės. Tačiau pasaulis negalėjo egzistuoti, tai yra ketvirtoji stadija niekada negalėjo būti ištaisyta, nes ten yra jos vieta, ir to neįmanoma pakeisti, tai yra anuliuoti gavimo kelim. Tai prigimtis, ir jos pakeisti negalima. Juk prigimtis yra Aukštesnioji jėga, nes toks buvo Kūrėjo noras, kad gavimo noras būtų tobulas. Neįmanoma jo anuliuoti.

Analogiškai ir su žmogumi apačioje, neįmanoma pakeisti [jo] prigimties. Patarimas tam buvo sujungti su ja gailestingumo matą. Tai reiškia, kad Jis nustatė ribą, kuri yra Malchut, Binos vietoje, tai yra Jis padarė taip, tarsi yra draudimas gauti. Ten jau galima dirbti. Tai yra gauti dėl davimo. Ten nėra ketvirtosios stadijos vietos, todėl ją galima anuliuoti.

Iš to išplaukia, kad ketvirtoji stadija, iš esmės, ištaisoma. Tai yra dėl ketvirtosios stadijos nusileidimo žemyn. Tai reiškia, ji atskleidžia, kad tai ne jos vieta. Tai vyksta per priesakus ir gerus darbus, kuriuos jis atskleidžia, – jis išsiaiškina ketvirtąją stadiją per antrąją, ir tai parodo, kad jos vieta – apačioje. Tada susidaro zivugas, ir Mochin pritraukiama žemyn. Tada žemesnis chei pakyla į einam, kad vėl pradėtų tarnystę ir pakeistų gavimo indą. Pagrindinė ištaisymo esmė ta, kad jis suteikia Sitra Achrai dalį. Tai reiškia, kad prieš tai jos maitinimosi vieta buvo tik ketvirtoji stadija, nes tik ten yra teismo matas, o ne Binoje. Tačiau dabar ir Bina įgijo sumažinimo būseną, nes į ją taip pat įsimaišė teismo savybė. Pasirodo, teismo mato vieta išaugo. Bet dėl šios dalies yra vieta darbui, kurią bus galima atmesti, nes tai nėra jos tikroji vieta. Tada, kai jau įpratome atstumti ją iš tos vietos, iš kur galima, pasirodo, kad galima ją atstumti iš tos vietos, iš kur anksčiau buvo negalima.

Tai vadinama „Jis praris gausą ir išvems“^[2]. Tai yra dėl to, kad jos riba išaugo ir ji prarijo daug gėrio, ji pati pasiekia būseną, kad bus visiškai ištaisyta. Tai vadinama „ožys Azazeliui“ – tai yra jai duodama dalis, ir dėl to ji vėliau visiškai atsiskirs nuo šventumo, tai yra ją ištaiso toje vietoje, kur jai duoda, bet tai nėra jos vieta.