238. Laimingas vyras, kuris tavęs nepamiršta, ir žmogus, kuris stengiasi dėl Tavęs

Išgirsta elulo mėn. 10 d.

„Laimingas vyras, kuris nepamiršta Tavęs, ir žmogus, kuris stengiasi dėl Tavęs.“^[1] Kai žmogus dirba „baltumo“ savybėje, visada reikia atsiminti, kad viskas, ko jis nusipelnė, kyla iš to, kad jis priėmė „juodumo“ savybę. Reikia dėti pastangas būtent „į Tave“ savybėje. Kaip pasakyta: „Ir visi tiki, kad Jis – tikėjimo Visagalis“^[2], nors dabar jis nemato jokios vietos, kur turėtų dirbti tikėjimo savybe, nes viskas jam atskleista. Vis dėlto jis turi tikėti „virš žinojimo“ savybėje, kad dar yra vietos tikėti tikėjimo savybėje.

Tai yra prasmė žodžių: „Ir išvydo Izraelis didingą ranką... ir patikėjo Juo.“^[3] Tai reiškia, jog, nepaisant to, kad jie nusipelnė „ir pamatė“ savybės, tai reiškia regėjimą, vis dėlto jie turėjo jėgų dar tikėti tikėjimo savybe.

Tam reikalingos ypatingos pastangos, antraip jie krinta nuo savo pakopos. Panašiai kaip „Livni ir Šimi“. Kitaip tariant, priešingu atveju išeina, kad būtent esant „baltumui“ jis gali klausytis Toros ir priesakų, tai yra tarsi sąlyga. O klausytis reikia be jokių sąlygų. Todėl „baltumo“ metu reikia būti atsargiems, kad nepakenktume „juodumo“ savybei. To pakanka suprantančiam.