233. Apie atleidimą, atgailą ir išpirkimą^[1]

Išgirsta

„Atleidimas“, mechila, – nuo žodžių „pasaldina“, machli, į gera“^[2]. Tai reiškia, kad būtent dėl sugrįžimo iš meilės, kai piktadarystės jam virsta nuopelnais, jis „pasaldina“ piktadarystes „į gera“, tai yra [paverčia jas] nuopelnais.

„Atsiprašymas“, slicha, – nuo žodžių „išsiųs, ve-šilach, savo galvijus“^[3] [samech s ir šin š kaitaliojasi]. Tai reiškia, kad jis pašalina piktadarystes nuo savęs ir sako, kad nuo šiandien darys tik nuopelnus. Tai laikoma grįžimu iš baimės, kai piktadarystės jam tampa klaidomis.

„Išpirkimas“, kapara, – nuo žodžių „ir išpirks aukurą“^[4], nuo žodžių „ir Jis nori nusivalyti, lechaporei, rankas šiuo vyru“^[5]. Todėl kai žmogus žino, kad yra nešvarus, jis neturi drąsos ir įžūlumo įeiti į Karaliaus rūmus. Todėl žmogui sunku, kai jis mato ir prisimena savo blogus darbus, prieštaraujančius Karaliaus norui tuo metu studijuoti Torą ir priesakus. O juo labiau prašyti Karaliaus, kad jis nori susilieti ir susijungti su Juo.

Todėl reikalingas išpirkimas. Tai reiškia, kad jis neturi matyti savo apgailėtinos būsenos, kaip giliai jis yra, ir neprisiminti savo būsenos, kad galėtų patirti džiaugsmą, nes galės studijuoti Torą ir dirbti. Tada, kai patirs džiaugsmą, jis galės prašyti susijungimo su Karaliumi. Juk „Šchina būna tik džiaugsmo vietoje“^[6]. Todėl pirmiausia reikalingas išpirkimas. Vėliau, kai vyksta sugrįžimas iš baimės, nusipelnoma atsiprašymo savybės. O sugrįžus iš meilės nusipelnoma atleidimo savybės.

Reikia tikėti, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje, yra Aukštesnysis Valdymas. Nėra, baisu net pagalvoti, jokių atsitiktinumų. Taip pat reikia žinoti, kad viskas, kas parašyta [skyriuje] „apie bausmes“^[7], – tai yra prakeiksmai, – žodžiuose „Jei neklausysite…“^[8] yra siaubingos kančios. Ne taip, kaip mano dauguma, tai yra kai kurie sako, kad tai palaiminimai, o ne prakeiksmai, ir pagrindžia savo žodžius tuo, kad Magidas iš Kožnico^[9] visada pakildavo Toroje^[10] „skyriaus apie bausmes“ metu. Apie tai jis [Baal Sulamas] sako, kad tai yra tikri prakeiksmai ir nelaimės. Tai, kaip patys matome, kad prakeiksmai egzistuoja tikrovėje. Kitaip tariant, jaučiame visame pasaulyje siaubingų nepakeliamų kančių skonį. Tačiau turime tikėti, kad visas šias kančias reikia sieti su Valdymu, nes Jis sukuria viską. Juk Mozė, mūsų mokytojas, šiuos prakeiksmus sujungė su Kūrėju, ir tai vadinama „Ir su visa didžiule baime“^[11]. Kai tuo tikima, taip pat tikima ir tuo, kad „yra teismas ir yra teisėjas“. Todėl Magidas siekė pakilimo [Toroje] „skyriuje apie bausmes“, nes tik jis galėjo sujungti prakeiksmus ir kančias su Kūrėju, kadangi tikėjo, kad „yra teismas ir yra teisėjas“. Dėl to iš visų šių prakeikimų išaugo tikri palaiminimai, nes „Visagalis padarė taip, kad Jo bijotų“^[12].

Štai kokia prasmė žodžių „Nuo smūgio išgydo tvarstis“^[13]. Tai reiškia, kad toje vietoje, kur suklups nusidėjėliai, toje pačioje vietoje praeis teisuoliai. Juk kai jie ateina į tą vietą, kur nėra atramos, toje vietoje gali prisikabinti Sitra Achra. Tada nusidėjėliai ten suklups. Nusidėjėlis, kuris negali eiti virš žinojimo, krinta. Juk jis neturi jokios atramos. Tada jis lieka tarp dangaus ir žemės, kadangi tai nusidėjėliai, kurie gali ką nors daryti tik žinojimo viduje, kas vadinama „pikta akimi“, „arogancija“, „arogantišku žvilgsniu“^[14].

Teisuoliai, priklausantys „mano žvilgsnis nepakilo ir mano širdis išpuiko“ savybei^[15], ten praeis. Pasirodo, iš to kilo palaiminimai, tai yra dėl to, kad jis visas kančias sujungia su Valdymu ir priima viską virš žinojimo, jame susiformavo kelim, gebantys priimti palaiminimus.