210. Graži yda tavyje

Išgirsta

Talmude parašyta^[1]: „Vienas žmogus pasakė savo žmonai: Kol neparodysi savyje gražios ydos. Rabi Išmaelis, rabi Josi sūnus, pasakė, kad Kūrėjas sako, jog tu negalėsi prie Jo prilipti, kol neparodysi savyje gražios ydos.“ Pagal pirmąjį Tosafot^[2] aiškinimą, draudžiama su ja mėgautis, kol ji gali rasti ką nors gražaus. Tai reiškia, jog žmogus gali pasakyti, kad ir jis turi gražių dalykų, per kuriuos jis padėjo Kūrėjui, kad jie galėtų prilipti vienas prie kito. O tokiu atveju, kodėl gi jis nepadėjo kitam? Juk jame, be abejo, turėtų būti [gražių] dalykų. Tai reiškia, jis turi gerą tikėjimą arba gerų savybių, juk jis turi gerą širdį, leidžiančią melstis.

Todėl [Talmudas] aiškina: „Pasakė jiems: galbūt jos galva graži?“ Tai reiškia, kad egzistuoja išorinis protas, kuris geresnis nei visos jo kartos. „O gal jos plaukai gražūs?“ Tai reiškia, kad jis pedantiškai elgiasi su savimi iki plauko storio. Arba „galbūt jos akys gražios?“ Tai reiškia, jis turi šventumo žavesio daugiau nei visi jo amžininkai. „Gal jos ausys gražios?“ Tai reiškia, kad jis negali girdėti jokio piktžodžiavimo.