206. Apie tikėjimą ir malonumą

Išgirsta 1938 m.^[1]

Žmogus niekada neklausia apie malonumą: koks bus šio malonumo tikslas? Jei [jo] prote kiltų nors mažiausia mintis paklausti apie jo [tai yra malonumo] tikslą, tai yra ženklas, kad tai nėra tikrasis malonumas. Juk malonumas užpildo visas tuščias vietas, ir, savaime suprantama, prote nėra tuščios vietos klausti apie tikslą. Jei jis klausia apie tikslą, tai ženklas, kad šis malonumas nėra tobulas, nes jis neužpildė visų vietų.

Tas pats yra su tikėjimu. Nes tikėjimas turi užpildyti visas vietas [kuriose yra] žinojimas. Todėl reikia įsivaizduoti, kaip būtų, jei būtų žinojimas. Lygiai tuo pačiu laipsniu jis turi būti tikėjime.