228. Žuvis yra viršesnė už mėsą

Išgirsta 1947 m. vasario 21 d. Tverijoje^[1]

Vaišių metu pirmiausia valgoma žuvis^[2] todėl, kad žuvis gaunama veltui, be pasiruošimo. Todėl ji valgoma pirmiausia, nes nereikia pasiruošti. Kaip pasakyta: „Mes prisimename žuvį, kurią valgėme Egipte veltui.“^[3] „Zohar“^[4] knygoje paaiškinama – veltui, tai yra be priesakų, be pasiruošimo.

Kodėl žuviai nereikia pasiruošimo? Žuvis, kaip matome, yra tik roš [galvos] savybė, ji neturi nei rankų, nei kojų. Mat žuvis turi savybę: „Juozapas perpjovė žuvį ir jos mėsoje rado perlą.“^[5] „Perlas“, margalit, – tai „žvalgo“, meragel, savybė. „Žuvis“ – tai savybė, kurioje nėra išsiaiškinimų [pažodžiui „derybų“], tai reiškia, kad ji neturi nei rankų, nei kojų. O „perpjovė“, chaca, reiškia, kad dėl Malchut pakilimo į Biną kiekviena pakopa pasidalijo į dvi puses, chacain, ir dėl šio pasidalijimo atsirado vieta „žvalgams“. Visi išsiaiškinimai susiję su šiais žvalgais, nes visa Tora kyla iš ten. Todėl perlas kabėjo ant jo kaklo, ir bet kuris sergantis žmogus, kuris į jį pažiūrėdavo, tuoj pat pasveikdavo^[6].

Tačiau, kalbant tik apie žuvį, nėra jokio atlygio, ji priklauso „veltui“ savybei, kaip pasakyta: „Kurią mes valgėme Egipte veltui.“ Akis „atvira ir niekada nemiega“^[7]. Todėl nereikia „priežiūros“, nes žuvis yra Chochmos būsena ir Šeštadienio būsena, kurios buvo prieš Torą.

Tora reiškia išsiaiškinimus, ir tai vadinama „nerado nei rankų, nei kojų mokymosi namuose“^[8], tai yra nebuvo išsiaiškinimų. „Veltui“ ir reiškia „be išsiaiškinimų“. Tora vadinama būsimo pasaulio savybe, kuriame yra „pasisotinimo ir mėgavimosi“^[9] būsena ir kur pasisotinimas neužgesina malonumų, nes tai yra sielos malonumas. O „šeštadienio, einančio prieš Torą“ savybė, tai yra Chochmos savybė, patenka į kūną, o kūnas reiškia ribą, kur pasisotinimas užgesina malonumą.