218. Tora ir Kūrėjas yra viena visuma

„Tora ir Kūrėjas yra viena visuma.“

Nėra abejonės, kad dirbant tai du skirtingi dalykai. Negana to, jie netgi prieštarauja vienas kitam.

Juk „Kūrėjo“ savybė – tai susiliejimas, o susiliejimas reiškia panašumą, būties anuliavimo būseną. [Visada reikėtų įsivaizduoti, kas su juo vyko, kai jis patyrė tam tikrą susiliejimą. Tada jis buvo pilnas gyvybinės jėgos ir malonumo ir troško visada būti susiliejime, nes dvasinė esmė nesidalija į dalis. Be to, jei taip yra, tai kad ir kas atsitiktų, jam visada turėtų būti gera. Tiesa, kad jis turi įsivaizduoti tą laiką, kai tai patyrė, juk kūnas nejaučia negatyvo, o jaučia tik pozityvą – tai yra iš tų būsenų, kurias jis patyrė. Iš tų būsenų kūnas gali semtis pavyzdžių.]

„Toros“ savybė vadinama joje slypinčiu šviesos šaltiniu. Tai reiškia mokymosi metu, kai jaučiame šią šviesą ir su šia šviesa norime duoti Kūrėjui, kaip pasakyta: „Tas, kuris žino Šeimininko nurodymus, ar galės Jam tarnauti?“^[1] Todėl jis jaučia save kaip [atskirą] tikrovę, kuri nori duoti Kūrėjui. Tai vadinama „savijauta“.

Tačiau nusipelnius savybės, kad „Tora ir Kūrėjas yra viena visuma“, paaiškėja, kad viskas yra viena visuma. Tada jis jaučia „Toros“ savybėje „Kūrėjo“ savybę. Visada reikia siekti savyje slypinčios šviesos šaltinio. Šviesą galima [pritraukti] mokantis. Tačiau kabalos tekstuose lengviau rasti šviesos šaltinį. Dirbant jos pasireiškia kaip dvi priešingybės.

1. Yra žmonių, kurie siekia „Kūrėjo“ savybės. Tada jie negali mokytis iš Toros ir siekia mokytis iš chasidų knygų.
2. Kiti siekia „Toros“ savybės, tai yra nori pažinti Kūrėjo kelius, pasaulius ir juose vykstančius procesus bei Valdymo detales.

Tai yra dvi priešingybės. Tačiau ateityje „Ir sunaikins jis Moavo ribas“^[2]. Tai reiškia, kad jie abu bus įtraukti į vieną medį.