212. Apkabinimas iš dešinės ir apkabinimas iš kairės
Išgirsta 1941 m. lapkričio 28 d.[1]
Egzistuoja apkabinimas iš dešinės ir apkabinimas iš kairės. Abu jie turi būti amžini. Tai reiškia, kad jei žmogus yra dešinės savybėje, jis svarstys, kad kairės savybės pasaulyje nėra. Taip pat kai jis užsiima kaire [linija], jis svarstys, kad dešinės savybės pasaulyje nėra. Dešinė savybė – tai asmeninis valdymas. Kairės savybė – tai atlygio ir bausmės valdymas. Nors protas sako, kad nėra jokios tikrovės, kuri egzistuoja dešinėje [linijoje] ir kairėje [linijoje] vienu metu, žmogus turi dirbti virš žinojimo. Tai reiškia, kad protas neturi jo stabdyti. Svarbiausia – tai virš žinojimo. Tai reiškia, kad visas jo darbas matuojamas pagal tai, kiek jis dirba virš žinojimo. Nors vėliau jis patenka į [žinojimo] vidų, tai nieko nereiškia, nes jo pagrindas – virš žinojimo, ir tada jis nuolat maitinasi iš savo šaknies.
Priešingas atvejis, kai žmogus pasiekia žinojimą viduje ir nori maitintis būtent žinojimo viduje. Tada šviesa tuoj pat išnyksta. Jei jis nori tęsti, tai turi pradėti [dirbti] virš žinojimo, kur yra visa jo šaknis. Tada jis pasiekia šventumo žinojimą.
[1] Hebrajų data: 5702 m. kislevo mėn. 8 d.