192. Apie burtus
Išgirsta 1949 m. Tel Avive[1]
Kalbant apie burtus, kurių prasmė ta, kad du [variantai] yra lygiaverčiai ir protu neįmanoma išsiaiškinti, kuris iš jų svarbesnis. Todėl reikalingas burtas. „Zohar“ knygoje, skyriuje „Emor“[2], klausiama: kaip gali būti, kad ožys, skirtas Kūrėjui, ir ožys, skirtas Azazeliui, būtų lygiaverčiai?
Esmė ta, kad ožys, skirtas Kūrėjui, – tai dešinės [linijos] savybė. O ožys, skirtas Azazeliui, – tai kairės [linijos] savybė, kurioje yra GAR de- Chochma savybė. Apie tai pasakyta: „Nusipelnėte – gerai, nenusipelnėte – blogai.“ Tai reiškia, kad atsiskleidžia teismo Malchut, kuri yra manula, „spynos“ ir šviesų perdengimo savybė. Ši manula yra kiekvieno parcufo chaze vietoje. Todėl iki manulos Chochma turi galimybę švytėti. Tačiau chaze vietoje (švytėjimas) nutrūksta, nes visas apribojimas veikia tik nuo jos ir žemiau, o ne nuo jos ir aukščiau.
Ožys, skirtas Kūrėjui, apima kairės [linijos] savybę, skirtą ožiui, skirtam Azazeliui, tai yra iš Chochmos savybių. Tačiau ne kaip kairė [linija] Azazelyje, kur ji veikia iš viršaus žemyn, ir todėl šviesa nutrūksta, nes manula daro poveikį. O tik iš apačios į viršų, nes tada manula yra paslėpta, o maftecha, „raktas“, – atskleistas.
Taigi, kalbant apie Chochmą, ožys, skirtas Azazeliui, turi Chochmą GAR prasme. Ožys, skirtas Kūrėjui, priklauso VAK savybei. Tačiau VAK gali šviesti, o GAR privalo nutrūkti. Todėl [yra] ožys Azazeliui – kad Šėtonas nereikštų pretenzijų. Jo pretenzijos kyla iš to, kad visas jo noras – tik pritraukti Chochmą, kuri susijusi su ketvirtąja stadija, nes kitoje pakopoje jis negalės mėgautis. Juk visas jo šaltinis – tai ketvirtoji stadija. Todėl jei jis negaus pagal savo lygį, jis bus nepatenkintas. Todėl jis visą laiką gundo žmogų, kad šis pritrauktų į ketvirtąją stadiją. Jei žmogus nenori, jis jam stato įvairias pinkles, kad tas būtų priverstas pritraukti [šią šviesą]. Todėl jei jam duodama dalis Chochmos savybės, jis nereiškia pretenzijų Izraeliui, nes bijo, kad jam nutrūks tas gėris, kurį jau turi.
Bet kai jis pritraukia GAR de-Chochma, tuo pačiu metu Izraelis pritraukia VAK de- Chochma. Ši Chochmos šviesa vadinama „nuodėmių atleidimo“ šviesa. Dėl šios šviesos nusipelnoma sugrįžimo iš meilės, kai piktadarybės tampa nuopelnais. Tai vadinama, kad ožys, skirtas Azazeliui, neša ant savęs Izraelio sūnų nuodėmes. Tai reiškia, kad visos Izraelio nuodėmės dabar tampa nuopelnais.
Štai alegorija, kurią „Zohar“ knyga pateikia apie karaliaus juokdarį: kai jam duoda vyno ir pasakoja apie visus jo padarytus darbus, net ir apie blogus, kuriuos šis žmogus padarė. O jis apie visus darbus sako, kad tai geri darbai, ir jam niekas neprilygsta visame pasaulyje. Tai reiškia, kaip minėta pirmiau, juokdariu vadinamas Šėtonas, kai jam duodama vyno, tai yra Chochma savybė, kai jis pritraukia ją, – tai yra nuodėmių atleidimo šviesa, dėl kurių jos tampa nuopelnais.
Pasirodo, kad visus blogus darbus jis vadina gerais, nes piktadarybės tampa tarsi nuopelnais. Kadangi Šėtonas nori gauti savo dalį, jis nereiškia pretenzijų Izraeliui. Tai vadinama, kad Egipte buvo pretenzijų, nes jis klausė: kuo skiriasi tie nuo anų? – arba tegul ir Izraelis miršta panašiai kaip egiptiečiai, arba tegul Izraelis grįžta į Egiptą?
Esmė ta, kad Egipte yra Chochmos pritraukimo šaltinis, tačiau tai yra Chochma GAR savybėje. O kai Izraelis buvo Egipte – jis buvo [egiptiečių] valdžioje.